Laigonáitė Adelė 1926 11 15Čisava (Sasnavos vlsč., Marijampolės apskr.) 2005 12 09Vilnius, lietuvių kalbininkė, vertėja. Dr. (hum. m.; filol. m. kand. 1958). 1950 baigusi Vilniaus universitetą 1953–82 jame dėstė; docentė (1961). Tyrinėjo dabartinę lietuvių kalbą, daugiausia akcentologiją ir morfologiją. Knygų Dabartinė lietuvių kalba (1961), Lietuvių kalbos gramatika (t. 1 1965), Dabartinės lietuvių kalbos gramatika (1994 42005) viena autorių. Parašė vadovėlį Lietuvių kalba vidurinės mokyklos 9–11 klasėms (su kitais, 1971 51983), mokomųjų knygų studentams Lietuvių kalbos morfologija (su E. M. Jakaitiene ir A. Paulauskiene, 1976), Lietuvių kalbos leksikologijos ir morfologijos pratybos (su E. M. Jakaitiene, 1980). Surinko duomenų Lietuvių kalbos atlasui (ištyrė 16 gyvenamųjų vietų).
Adelė Laigonaitė
Svarbiausi veikalai: Vietininkų reikšmė ir vartosena dabartinėje lietuvių kalboje (1957), Literatūrinės lietuvių kalbos kirčiavimas (1959), Lietuvių kalbos kirčiavimas (1970), Lietuvių kalbos akcentologija (1978 22002). Į lietuvių kalbą išvertė E. T. Hoffmanno pasaką Spragtukas ir pelių karalius (1958 52005), jo pasakų rinkinį Aukso puodas ir kitos istorijos (1985 21992), S. O. L. Lagerlöf apysaką Stebuklingosios Nilso kelionės (1959 32001), G. Schwabo knygas Heraklio žygiai (1960), Trojos karas (1961), Gražiausios antikos sakmės (su Antanu Žuku, 3 t. 1989–91 22004).
2069