adváita vedánta (skr. nedualstinė vedánta), vienos iš 6 ortodoksinių hinduizmo mokyklų – vedantos – monistinė kryptis. Advaitos vedantos mokymą pirmasis susistemino Gaudapada (apie 7 a.) veikale Mandūkja Karika, o Šankara (788–820) išplėtojo Bhagavadgytos ir Brahmasūtros komentaruose. Pagal advaitą vedantą, Brahmanas yra vienintelė tikrovė, o raiškos pasaulis – iliuzija. Nirguna Brahmaną (vientisąjį Viešpatį) sudaro grynoji būtis, sąmonė, palaima. Daugis yra tik sąlygiška tikrovė, kurią sukelia maja – galia, vienį transformuojanti į regimąjį daugį. O transcendentinis vienis išsiskleidžia kaip Saguna Brahmanas (Viešpats – asmuo) ir atmanas. Žmogaus siela, veikiama majos, pasineria į reiškinius ir įvykius. Kai suvokiama, kad atmanas yra tapatus Brahmanui, žmogus išsivaduoja iš daugio. Šankaros idėjas plėtojo jo mokiniai, priklausę vivaranos ir vičaspačio filosofinėms mokykloms.
171
Citata
Nors buvo dedamos visos pastangos laikytis citavimo stiliaus taisyklių, gali pasitaikyti tam tikrų neatitikimų. Jei turite klausimų, prašome vadovautis atitinkamu stiliaus vadovu arba kitais šaltiniais.