Agjo knygà, Senojo Testamento knyga, įeinanti į Pranašų knygų rinkinį. Parašyta 520 prieš Kristų ir pavadinta jos autoriaus mažojo pranašo Agėjo (6–5 a. pr. Kr.) vardu. Persams nugalėjus Babiloniją iš tremties sugrįžę izraelitai ėmėsi atstatyti 586 pr. Kr. babiloniečių sugriautą Jeruzalės šventyklą, tačiau darbai buvo sustoję. Knygoje raginama užbaigti pradėtus darbus, buvusioji šventykla lyginama su būsimąja, o Jeruzalės valdytojas Zerubabelis pavadinamas Viešpaties išrinktuoju. Kartu su kitu pranašu Zachariju Agėjas įrodė būtinumą tęsti darbus, ir 515 pr. Kr. šventykla buvo atstatyta.
2919
Citata
Nors buvo dedamos visos pastangos laikytis citavimo stiliaus taisyklių, gali pasitaikyti tam tikrų neatitikimų. Jei turite klausimų, prašome vadovautis atitinkamu stiliaus vadovu arba kitais šaltiniais.