akomodãcija (lot. accommodatio – pritaikymas, priderinimas), gretimų garsų tarties ir akustinių savybių suartėjimas, nekeičiantis jų esminių skiriamųjų požymių. Lietuvių kalboje priebalsiai sulūpinami, arba labializuojami (sakoma l°ú:p°o:s, s°t°o:r°úoj°u), bet [l°], [p°], [s°], [t°], [r°], [j°] prieš lūpinius balsius [ū], [ō], [u] yra tie patys priebalsiai, tos pačios fonemos kaip ir nelūpiniai [l], [p], [s], [t], [r], [j]. Akomodacijos padarinys yra šoniniai ir nosiniai sprogstamieji priebalsiai, tariami junginiuose tl, dl, pm, bm, tn, dn (a[tl]ãkinti, a[pm]áuti, li[dn]as), gomurinis nosinio [n] variantas [ŋ] prieš [k], [g] (a[ŋ]gà, bá[ŋ]kas), įvairios balsių atmainos šalia minkštųjų priebalsių, balsių nosinimas (nazalizacija) tarp nosinių priebalsių (mãmą [m:mą:], mrai [m:rai], nãmas [n:mąs]). Dėl akomodacijos susidaro fonemų poziciniai (kombinaciniai) variantai, arba alofonai. Akomodacija skirtina nuo asimiliacijos ir neutralizacijos.
1824
Citata
Nors buvo dedamos visos pastangos laikytis citavimo stiliaus taisyklių, gali pasitaikyti tam tikrų neatitikimų. Jei turite klausimų, prašome vadovautis atitinkamu stiliaus vadovu arba kitais šaltiniais.