aksonometrija

aksonometrija: a – aksonometrinis projektavimas, b – statmenoji izometrija, c – statmenoji dimetrija (k = n = 2m)

aksonomètrija (gr. axōn, kilm. axonos – ašis + metreō – matuoju), kūnų vaizdavimo plokštumoje būdas, kai į vaizdo plokštumą Q₀ lygiagrečiais spinduliais st projektuojamas kūnas ir su juo susietos stačiakampės koordinačių sistemos ašys OX, OY, OZ. Statmenosios aksonometrijos projektuojamieji spinduliai st statmeni vaizdo plokštumai Q₀, o pražulniosios aksonometrijos – nestatmeni. Koordinačių ašių atkarpų projekcijų ir pačių tų atkarpų santykiai vadinami iškreipimo koeficientais: $\frac{O_0{X}_0}{\mathit{OX}}=k$; $\frac{O_0{Y}_0}{\mathit{OY}}=m$; $\frac{O_0{Z}_0}{\mathit{OZ}}=n$. Jei k = m = n, yra izometrija, jei k = n ≠ m – dimetrija, jei k ≠ m ≠ n – trimetrija. Paeiliui atidėjus brėžinyje koordinačių ašių projekcijų (O₀X₀, O₀Y₀, O₀Z₀) kryptimi nuo koordinačių pradžios visas kūno taškų koordinates, padaugintas iš atitinkamų iškreipimo koeficientų, galima nubraižyti kūno aksonometriją, ir atvirkščiai – iš kūno aksonometrijos galima nustatyti kūno taškų koordinates.

Aksonometrinė projekcija yra vaizdesnė už kitokias projekcijas ir gana tiksliai rodo vaizduojamąją figūrą su visais 3 jos matmenimis (ilgiu, pločiu, aukščiu). Šia projekcija dažnai naudojamasi pastatų, mašinų, ypač jų mazgų ir detalių, projektuose.