Alcántaros ordinas (Alkántaros òrdinas), Ispanijos karinė ir religinė organizacija. Įkurtas 1156 kovai su musulmonais. Iš pradžių buvo Calatravos ordino globojamas ir vadinosi Šv. Julijaus Pereiriečio ordinu. 1177 patvirtintas popiežiaus Aleksandro III bule. 1183 tapo savarankišku ordinu. 1218 iš Leono karaliaus Alfonso IX gavo Alcántaros miestą, įsigijo žemių Extremaduroje, Salamancoje, Badajoze ir 13–14 a. gynė Ispanijos pietines sienas. Ordinui priklausė apie 100 000 narių. 1493 Aragono ir Kastilijos valdovams Ferdinandui II Katalikui ir Izabelei I Katalikei perėmus iš popiežiaus vadovavimą ordinui karinę reikšmę jis prarado. 1873 paleistas, 1875 atkurtas.
Alcántaros ordino riterio ceremoninė apranga (spalvotas vario raižinys iš Roberto von Spalarto leidinio Versuch über das Kostüm der vorzüglichsten Völker des Alterthums, des Mittelalters und der neueren Zeiten, 1802 išleista Vienoje)
Šv. Julijaus Pareiriečio ordinas