aleksandrtas (pagal Rusijos caro Aleksandro II vardą), oksidų klasės mineralas Al2BeO4; reta skaidri chrizoberilo atmaina. Kristalai rombinės singonijos, plokštelių formos. Saulės šviesoje žalias, dirbtinėje − violetinis arba raudonas (priklauso nuo chromo ir trivalentės geležies priemaišų kiekio); kaitinamas spalvą praranda. Blizgesys stiklo. Bruožas (miltelių spalva) baltas. Kietumas 8,5. Skalumas tobulas. Lūžis kriauklėtas. Tankis 3500−3900 kg/m3. Trapus. Retas juvelyrinis akmuo. Randamas metamorfinėse ultrabazinėse uolienose, pegmatituose, sąnašynuose. Didžiausi telkiniai Brazilijoje, Indijoje, Pietų Afrikos Respublikoje, Rusijoje (Urale), Šri Lankoje, Tanzanijoje. Mineralas atrastas 19 a. 3 dešimtmetyje Urale. Vienas pirmųjų jo savybes tyrinėjo rusų mineralų kolekcininkas grafas Levas Perovskis. Viena didžiausių aleksandrito kristalų sankaupų (22 kristalai) aptikta 5,38 kg sveriančioje druzoje (didžiausio kristalo dydis 6×3 cm; saugoma Fersmano mineralogijos muziejuje Maskvoje).
Citata
Nors buvo dedamos visos pastangos laikytis citavimo stiliaus taisyklių, gali pasitaikyti tam tikrų neatitikimų. Jei turite klausimų, prašome vadovautis atitinkamu stiliaus vadovu arba kitais šaltiniais.