Pleščejev Aleksej (rus. Алексей Плещеев, Aleksejus Pleščèjevas) 1825 12 04Kostroma 1893 10 08Paryžius (palaidotas Novodevičės kapinėse Maskvoje), rusų rašytojas. Petraševskininkas. Kilęs iš senos bajorų giminės.
Biografija
Mokėsi Sankt Peterburge karo mokyklose, vėliau universitete, iš kurio pasitraukė 1845 ir pradėjo lankyti M. Petraševskio būrelį. Su kitais 1848–49 išvertė į rusų kalbą prancūzų katalikų filosofo H. F. R. de Lamennais, kuris propagavo krikščioniškąją demokratiją, socialinę lygybę, veikalą Tikinčiojo žodžiai (Paroles d’un croyant 1834). 1849 iš Maskvos į Sankt Peterburgą persiuntė V. Belinskio laiško N. Gogoliui tekstą, kurį F. Dostojevskis perskaitė petraševskininkų susirinkime. 1849 suimtas ir su kitais petraševskininkais nuteistas mirti. Prieš pat egzekuciją mirties bausmė pakeista 4 metų katorga, o vėliau išsiųstas eiliniu į atskirąjį Orenburgo korpusą. Tarnavo Uralske (čia susipažino su tremtiniais T. Ševčenka, Z. Sierakausku ir kitais), Orenburge, dalyvavo kovose su Kokando chanatu. Užsitarnavęs praporščiko laipsnį paliko kariuomenę ir 1859 gavo leidimą gyventi Maskvoje; bendradarbiavo žurnaluose Sovremennik ir Otečestvennye zapiski. Nuo 1872 gyveno Sankt Peterburge, dirbo žurnalo Otečestvennye zapiski redakcijos sekretoriumi, vėliau – poezijos skyriaus vedėju. Uždarius šį žurnalą nuo 1884 vadovavo žurnalo Severnyj vestnik literatūros skyriui.
Aleksej Pleščejev
Kūryba
Parašė poezijos (rinkiniai Eilėraščiai / Stichotvorenija 1846, 1861, 1887, Nauji eilėraščiai / Novye stichotvorenija 1863, Senojo draugo dainos / Pesni starogo druga 1891), prozos (rinkinys Apysakos ir apsakymai / Povesti i rasskazy 2 t. 1860), satyrinių komedijų, pjesių, feljetonų, literatūros kritikos straipsnių, eilėraščių vaikams (rinkiniai Snieguolė / Podsnežnik 1878, Senelio dainos / Deduškiny pesni 1891).
Kūrybai būdinga demokratijos idėjos, socialiniai motyvai, poezijoje vyrauja elegiškumas, romantinis muzikos kultas, yra peizažinės ir filosofinės lyrikos eilėraščių.
Kai kuriems A. Pleščejevo eilėraščiams kompozitoriai P. Čaikovskis ir N. Rimskis-Korsakovas parašė muziką, jie virto dainomis.