álgebros pagrindnė teoremà, teigia, kad kiekvienas natūraliojo laipsnio n daugianaris su kompleksiniais koeficientais turi nors vieną kompleksinę šaknį. Iš to išplaukia, kad šaknų yra n (kai kurios iš jų gali sutapti). Teoremos pavadinimas atsirado 17–18 a., kai algebros svarbiausias uždavinys buvo rasti algebrinės lygties šaknis.
Algebros pagrindinę teoremą pirmasis 1799 įrodė vokiečių matematikas C. F. Gaussas.
Citata
Nors buvo dedamos visos pastangos laikytis citavimo stiliaus taisyklių, gali pasitaikyti tam tikrų neatitikimų. Jei turite klausimų, prašome vadovautis atitinkamu stiliaus vadovu arba kitais šaltiniais.