Balbiẽrius Alis 1954 10 01Šlepščiai (Biržų rj.), lietuvių poetas, publicistas, fotografas. Nuo 1974 Vilniaus pedagoginiame institute studijavo biologiją. 1978–81 dirbo Kauno T. Ivanausko zoologijos muziejaus filiale Ventės rage, 1982–92 – laikraščių Komjaunimo tiesa, Viltis redakcijose. 1983–86 Valstybinio gamtos apsaugos komiteto vyriausiasis inspektorius. 1989–92 aktyviai dalyvavo Lietuvos žaliųjų judėjime. 1992–93 dirbo savaitraščio Literatūra ir menas, 1993–96 – laikraščių Valstiečių laikraštis, Vilniaus tribūna, Gimtasis kraštas redakcijose. Periodikoje paskelbė straipsnių gamtosaugos, kultūros, fotografijos temomis. Lietuvos rašytojų sąjungos narys (1990).
Alis Balbierius
Pirmajam poezijos rinkiniui Delno irklas (1986) būdinga impresionizmas, eilėraščių subjektui pasaulis atsiskleidžia gamtos detalėje, kuri neretai dekoratyviai padidinama. Romantiškoji žmogaus ir gamtos vienybės idėja, harmoningo buvimo pasaulyje ilgesys reiškiami klasikine stilistika. Vėlesniuose eilėraščių rinkiniuose Alsavimų girios (1990), Sapno pėdsakai (1997) ryšku pilietinis angažavimasis. Išleido eilėraščių rinkinius Strazdo anatomija (2004), Formų knyga (2008), 99 trieiliai (2013), Ekvilibriumas (2019), Kitas ruduo (2021), rinktinę Skaidrumos (2011). Eseistikai ir publicistikai (knygos Žalias Nojaus laivas 1990, Tekstai apie viską ir nieką 1998) būdinga ekologinė problematika. Išleido esė knygas Trobelė ant debesies (2006), Vaivorykštė ir neandertalietis (2012), eseistikos etiudų knygą Aš žudžiau jūrų žvaigždes (2023).
Dar parašė eilėraščių vaikams (rinkinys Giedančios upės 1988), knygą Jaunojo gamtininko kalendorius (1995).
Fotografija
Surengė daugiau kaip 30 individualių fotografijos parodų, dalyvavo tarptautiniuose pleneruose ir grupinėse parodose. Parengė fotografijų albumą Biržai: Kraštas ir miestas (2012).
Apdovanojimai
Z. Gaidamavičiaus-Gėlės premija (1987), Poezijos pavasario laureatas (2020), A. Baranausko literatūrinė premija (2024).
1444