Aliutė Mečys (nežinomas fotografas, 20 a. 8–9 dešimtmetis, Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus)
Mečỹs Aliutė, Mecys, Metschies, Meczies 1943Koblenz 2013 02Hamburgas, Vokietijos dailininkė. Lietuvių kilmės. 1959–62 mokėsi Hellos Walter‑Leister piešimo ir tapybos mokykloje Triere, 1963–64 tapytojo Ericho Wesselio studijoje Hamburge (Hamburgo teatruose dirbo scenografijos ir kostiumų asistente). 1964–68 studijavo Miuncheno dailės akademijoje, lankėsi Prancūzijoje, Italijoje. 1968–79 dirbo scenografe ir kostiumų dailininke įvairiuose teatruose (Hamburgo valstybinėje operoje, teatre Covent Garden Londone, kituose), televizijoje. Žymiausias A. Mečys darbas teatre – su G. Ligeti 1974–77 kurta opera Didysis siaubūnas (Le Grand Macabre; premjera Švedijos karališkoje operoje Stokholme 1978); A. Mečys pasiūlė operos siužetą – M. de Ghelderode’o pjesę, sukūrė kostiumus ir scenografiją, premjeros plakatą. Po šios operos scenografijos nebekūrė, perėjo prie tapybos.
A. Mečys kūryboje ryšku autobiografiškumas, joje atsiskleidžia vaikystės ir paauglystės traumos (buvo griežtai auklėjama, tėvai netgi draudė piešti; slėgė tėvo, per karą tarnavusio SS daliniuose, praeitis), vėlesnių santykių ir egzistenciniai išgyvenimai. Realistiškai tapė siurrealias, simboliškas kompozicijas, kuriose dažniausiai vaizdavo vizualiai atstumiančius, deformuotus, hibridiškus, kaukėtus, aklus, kartais dar ir makabriškai besišypsančius personažus, dažni motyvai – nėščios moterys, hermafroditai, skeletai, manekenai, lėlės, kaukolės, paukščiai, griuvėsiai, nuolaužos (Motinos džiaugsmai 1983, Figūra su fazanu ir kaukole, Karas, abu 1985, Tėvo namai 1987, Hibridai 1997); paveiksluose dažnas pačios dailininkės, t. p. G. Ligeti atvaizdas (Mama, Autoportretas su mano meile, abu 1982, Sakalas 1985, Autoportretas su paukščio kauke 2001).
A. Mečys. Be pavadinimo (akrilas, apie 2003, Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus)
A. Mečys. Kaukė (marlė, gipsas, vaškas, plastikas, sintetinis pluoštas, Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus)
Kūriniai niūraus kolorito, neretai monochrominiai ar beveik monochrominiai (Mirštanti ir mirusioji 2000); kartais pasitelkiama ryški raudona spalva (Prancūziškas pavydas 1982). Juose tyrinėjama moters kūno senėjimas, perteikiama žmogaus ir pasaulio irimas, griūtis, vienišumas, kančia, mirtis, tvyro klaustrofobiška, slogi, apokaliptinė atmosfera (Senė su trimis galvomis 2002, Kompozicija su krintančiais numirėliais, Gulinti figūra I, abu 2003, Akvanauto neviltis (Kitapus vandens) IX 2005). Kiti žymesni paveikslai: Autoportretas II (1982), Kompozicija su autoportretu dėžėje ir Ligeti, Kalinė (abu 1983), Tave mylintys tėvai (1985), Vaikystės žaidimai (1986), Vaikų baubas (1987), Sena dama su skrybėle ir pelėda, Vilkolakis (abu 1998), Kompozicija su trimis mediniais manekenais ir kaukole (2000), Trys figūros su dujokaukėmis (2001). Dar nupiešė piešinių, sukūrė kaukių. A. Mečys paveikslų reprodukuota ant G. Ligeti vinilinių plokštelių vokų.
Dailininkei buvo svarbi lietuviška tapatybė, nuo 20 m. ji palaikė ryšius su Hamburgo lietuvių bendruomene, planavo atvykti į Lietuvą ir surengti čia savo kūrinių parodą; domėjosi Lietuvos nepriklausomybės atgavimo procesais, kultūra. Kūrinius pasirašinėjo pavardės lietuviška forma.
Parodos
Nuo 1981 dalyvavo parodose, individualios Berlyne (1983), Hamburge (1990, 1991–92, 1997, 1998), Brakelyje (Šiaurės Reinas‑Vestafalija, 1990), Oldenburge (1991), Schwerine (1992). 2014 A. Mečys kūrybos paroda buvo surengta M. Žilinsko dailės galerijoje Kaune.
A. Mečys. Kaukė (papjė mašė, dažymas, Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus)
Kūriniai muziejuose
Kūrinių turi Dailininkų paveldo forumas Hamburge, Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus.
L: Aliutė / sud. R. Andriušytė‑Žukienė Kaunas 2014.
Citata
Nors buvo dedamos visos pastangos laikytis citavimo stiliaus taisyklių, gali pasitaikyti tam tikrų neatitikimų. Jei turite klausimų, prašome vadovautis atitinkamu stiliaus vadovu arba kitais šaltiniais.