Alkmajònas (Alkmaiōn), graikų mitologijoje – epigonų žygio vadas. Amfiarajo ir Erifilės sūnus. Polineiko papirkta Erifilė privertė Amfiarają dalyvauti Septyneto prieš Tėbus žygyje, per kurį jis žuvo, prieš mirtį įsakęs Alkmajonui už jį atkeršyti. Kai Alkmajonas nužudė motiną, jį persekiojo keršto deivės erinijos. Psofidės valdovas Fegėjas nuo šio nusikaltimo jį apvalė ir ištekino už jo dukterį Alfesiboją (Arsinoję). Apimtas beprotybės Alkmajonas orakulo patarimu išvyko gydytis pas upių dievą Acheloją ir vedė jo dukterį Kaliroję. Naujajai žmonai paprašius Harmonijos vėrinio (jo karoliuose slypėjo Alkmajono ir kitų herojų pražūtis), kurį kažkada buvo dovanojęs Alfesibojai, Alkmajonas nuvyko į Psofidę, kur Fegėjas jį nužudė.
1825