Alkos kalnas
Alkõs kálnas, Naujõsios Įpiltiẽs kálnas, alkakalnis Kretingos rajono savivaldybės teritorijoje (Darbėnų seniūnija), Įpilties upelio dešiniajame krante, ties Juodupio (Įpilties upelio rytinė dalis) ir Alkupio upelių santaka. Valstybės saugomas kultūros paveldo objektas, archeologijos paminklas (nuo 2005). Datuojamas pirmu tūkstantmečiu–antro tūkstantmečio pradžia. Alkakalnis pailgas šiaurės rytų–pietvakarių kryptimi (115 × 60 m dydžio), viršuje yra kiek iškiliu viduriu aikštelė (apie 35 m skersmens). Kalno šlaitai vidutinio statumo arba nuolaidūs (iki 15 m aukščio), pietrytinis šlaitas nukastas.
Manoma, senovėje ant Alkos kalno veikusi pagonių šventykla. Krikščionybės laikais ant kalno pradėta statyti kryžius, koplytėles, gyventojai rinkdavosi gegužinių pamaldų. 1915 vokiečių kareiviai čia statė trianguliacijos bokštą (neišliko). 1930 (kitais duomenimis, 1924) kaimo gyventojas Klemensas Alonderis ant kalno pastatė medinę koplyčią, dievdirbys Juozapas Paulauskas iš Grūšlaukės padarė altorių ir statulėles. 2011 koplyčia pašventinta Naujosios Įpilties Šv. Kryžiaus koplyčia. 2017 rekonstruota, vidus papuoštas paveikslais. Alkos kalną 1948 tyrinėjo Istorijos instituto archeologai (vadovas P. Kulikauskas), 1992 – Lietuvos kultūros paveldo mokslinio centro archeologai (vadovas Vilnius Morkūnas), 1993 – V. Vaitkevičius.
Naujosios Įpilties Šv. Kryžiaus koplyčia
Naujosios Įpilties senovės gyvenvietė
Į šiaurę nuo Alkos kalno buvusi papėdės senovės gyvenvietė apardyta ilgalaikių arimų. Jos kultūriniame sluoksnyje rasta lipdytinės keramikos lygiu ir grublėtu paviršiumi šukių.