alòbrogai (lot. Allobroges), keltų gentis, gyvenusi senovės Romos Narbonos Galijos provincijoje, tarp Ženevos ežero, Ronos ir Isère’o upių bei Alpių (dabartinių Dofinė ir Savojos teritorija). Svarbiausi miestai: Viena (dabartinis Vienne), dabartinė Ženeva, Kularonas (dabartinis Grenoblis). Pirmą kartą paminėti Polibijaus Hanibalo žygio per Alpes (218 pr. Kr.) aprašymuose. 121 pr. Kr. prie Ronos ir Isère’o santakos juos sumušė romėnų karvedys Kvintas Fabijus Maksimas (vėliau pramintas Alobrogiku); alobrogai išliko priešiški Romai.
Hanibalo kariuomenės mūšis su alobrogais (raižinys iš Polibijaus Istorijos, 1774 išleista Amsterdame)