alofònai (gr. allos – kitas, kitoks + phōnē – garsas), poziciniai, arba kombinaciniai, fonemų variantai. Pvz., lietuvių kalboje dantinis [n] vartojamas prieš balsį ir priebalsius [t], [d], o gomurinis [ŋ] – prieš gomurinius [k], [g]: [n]ãmas, ba[n]dà ir tá[ŋ]kas; atviras ilgasis [æ:] tariamas prieš kietuosius priebalsius, o uždarasis [e:] – prieš minkštuosius: plg. [s′:nas] ‘senas’ ir [s′ẽ:n′is] ‘senis’. Dažnesnis, nuo pozicijos mažiau priklausomas alofonas vadinamas pagrindiniu, pvz., fonemos /n/ pagrindinis alofonas yra [n], o ne [ŋ]. Alofonai skirtini nuo fakultatyvinių (arba laisvųjų) variantų – fonemos atmainų, nepriklausančių nuo pozicijos.
1824
Citata
Nors buvo dedamos visos pastangos laikytis citavimo stiliaus taisyklių, gali pasitaikyti tam tikrų neatitikimų. Jei turite klausimų, prašome vadovautis atitinkamu stiliaus vadovu arba kitais šaltiniais.