altruzmas (pranc. altruisme < lot. alter – kitas), vertybinių orientacijų sistema, kurios dorovinio vertinimo svarbiausias motyvas ir kriterijus yra kito žmogaus ar socialinės bendrijos interesai; egoizmo priešybė. Gali reikštis kaip nesąmoningi individo veiksmai pavojingoje situacijoje (kito gelbėjimas savo gyvybės kaina) arba kaip visą jo elgesį lemianti sąmoninga vertybinė orientacija. Altruizmas tampa neigiamu bruožu, jei reiškiasi visišku atlaidumu, aukojimusi be išlygų. Altruizmo terminą 19 amžiuje pradžioje įvedė prancūzų filosofas A. Comte’as. Vėliau altruizmo etiką ugdė A. A. C. Shaftesbury, D. Hume’as, F. Hutchesonas, A. Schopenhaueris, H. Spenceris.
131
Citata
Nors buvo dedamos visos pastangos laikytis citavimo stiliaus taisyklių, gali pasitaikyti tam tikrų neatitikimų. Jei turite klausimų, prašome vadovautis atitinkamu stiliaus vadovu arba kitais šaltiniais.