Alỹvų kálnas (arab. Jabal aṭ-Tūr, hebr. Har Ha-Zetim), kalva Jeruzalės rytinėje dalyje, už Kedrono slėnio. Aukštis 827 metrų. Krikščionių piligrimystės vieta. Gelbėdamasis nuo Absalomo maištininkų pro Alyvų kalną bėgo karalius Dovydas; ant jo karalius Saliamonas pastatė aukurą. Alyvų kalnas paminėtas Ezechielio ir Zacharijo pranašystėse. Naujajame Testamente Alyvų kalnas – su Jėzaus Kristaus kančia Jeruzalėje susijusi vieta. Jėzus Kristus ant Alyvų kalno pranašavo miesto sugriovimą, nuo jo įžengė į Jeruzalę; šio kalno šlaite esančioje Getsemanėje meldėsi bei krauju prakaitavo po Paskutinės vakarienės ir buvo suimtas. 40 d. po prisikėlimo pasiskelbė grįžtąs pas Dievą Tėvą ir pakilo į dangų (Mt 26, 30; Lk 19, 29, 41–44; 22, 39; Apd 1, 12).
Alyvų kalno papėdėje – Tautų bažnyčia (pastatyta 1924), už jos – Getsemanės sodai ir Šv. Marijos Magdalietės rusų stačiatikių cerkvė (pastatyta 1886)
Alyvų kalno viršuje stovi kelios bažnyčios, skirtos Jėzaus Kristaus gyvenimo įvykiams paminėti.
Citata
Nors buvo dedamos visos pastangos laikytis citavimo stiliaus taisyklių, gali pasitaikyti tam tikrų neatitikimų. Jei turite klausimų, prašome vadovautis atitinkamu stiliaus vadovu arba kitais šaltiniais.