amfoteriškumas

amfoteriškùmas (gr. amphoteros – abu), medžiagos gebėjimas prisijungti ir atskelti protonus arba reaguoti ir su rūgštimis, ir su bazėmis. Viena ir ta pati medžiaga reaguodama su rūgštimis turi bazinių savybių, reaguodama su bazėmis – rūgštinių: anilinas C₆H₅NH₂, reaguodamas su druskos rūgštimi HCl, sudaro katijoną ${\mathrm{C}}_6{\mathrm{H}}_5{\mathrm{NH}}_3^{\text{+}}$, o reaguodamas su kalio amidu KNH₂ (bazinis junginys) – anijoną C₆H₅NH^–, vandens molekulė disocijuoja į H⁺ ir OH^– jonus. Amfoterinių savybių turi α‑aminorūgštys, kai kurių metalų (Al, Fe, Zn, Cr) hidroksidai, kurie tirpdami vandenyje disocijuoja ir esant tam tikroms sąlygoms sudaro H⁺ arba OH^– jonus:

Cr³⁺ + 3OH^– ↔ Cr(OH)₃ ↔ H⁺ + ${\mathrm{CrO}}_2^{\text{-}}$ + H₂O

2H⁺ + ${\mathrm{ZnO}}_2^{\text{2-}}$ ↔ Zn(OH)₂

3H⁺ + ${\mathrm{AlO}}_3^{\text{3-}}$ ↔ Al(OH)₃ ↔ Al³⁺ + 3OH^–

Elektrolitai, turintys rūgštinių ir bazinių savybių, vadinami amfolitais.