amortizacija

amortizãcija (vid. a. lot. amortisatio < admortire – silpninti < ad – pas, prie + mors, kilm. mortis – mirtis), vidurinių amžių Europoje skolų ir kitų piniginių įsipareigojimų panaikinimas perimant teises į turtą po atsakovo mirties. Turtas atitekdavo ieškovui (dažniausia Bažnyčiai arba feodaliniam senjorui) pagal testamentą, dovanojimo ar kitus aktus arba mirusios rankos teisę. Didelių žemės plotų perėjimas Bažnyčios nuosavybėn paskatino amortizacijos apribojimą ir uždraudimą, ypač vidurinių amžių antroje pusėje, vėliau bažnytinės nuosavybės sekuliarizaciją (protestantiškose šalyse – per reformaciją, katalikiškose – 18 a. pabaigoje ir 19 a. pirmoje pusėje, Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje – nuo 1773).