amplifikãtorius (lot. amplificator – didintojas), viena pagrindinių muzikos instrumento dalių (kaip ir vibratorius bei generatorius), stiprinanti garsą. Tai – muzikos instrumento korpusas, rezonansinės (rezonatorius) lentos, elektroninis stiprintuvas. Amplifikatorius būna plačiajuostis (smuiko korpusas) ir siaurajuostis (vibrafono rezonansiniai vamzdeliai). Plačiajuostis amplifikatorius tolygiai be iškraipymų stiprina visus instrumento garsus, siaurajuostis – tik tam tikro dažnio. Amplifikatorius dar praturtina tembrą papildomais formantiniais dažniais. Nuo jo priklauso instrumentų garso kokybė.
1932
Citata
Nors buvo dedamos visos pastangos laikytis citavimo stiliaus taisyklių, gali pasitaikyti tam tikrų neatitikimų. Jei turite klausimų, prašome vadovautis atitinkamu stiliaus vadovu arba kitais šaltiniais.