anaptksė (gr. anaptyxis – atvėrimas, išplėtojimas), balsio įterpimas tarp priebalsių. Pavyzdžiui, šiaurės panevėžiškių ár'kẹl(ь) ‘arkliu; arklį’, gàtẹv(ь)s' ‘gatves’, lenkų ogień, rusų огóнь ← slavų *ognь ‘ugnis’. Reguliari anaptiksė dažniausiai pasitaiko prieš balsinguosius (sklandžiuosius) priebalsius, po kurių eina arba yra ėjusi redukuota galūnė, bet galima ir kitais atvejais (plg. lotynų drachuma < drachma ← gr. drachmē ‘toks pinigas’). Anaptiksė ypač dažna lėtoje kalboje, liaudies dainose bei giesmėse: Va[ə]das Marijos – malon sal[ι]dýbė (giedant). Dėl anaptiksės atsiradęs garsas dažnai vadinamas sanskrito terminu svarabhakti.
1824
Citata
Nors buvo dedamos visos pastangos laikytis citavimo stiliaus taisyklių, gali pasitaikyti tam tikrų neatitikimų. Jei turite klausimų, prašome vadovautis atitinkamu stiliaus vadovu arba kitais šaltiniais.