anãtema (gr. anathema – atskyrimas, pašalinimas), didžiausia katalikų ir stačiatikių bažnytinė bausmė – viešas iškilmingas asmens, tikinčiųjų grupės, religinės doktrinos pasmerkimas. Pirmą kartą paminėta apaštalo Pauliaus Laiške galatams: Jei kas jums skelbia kitokią Evangeliją, negu esate priėmę, – tebūnie prakeiktas (anathema sint) (1,9). Anatemas dažniausiai skelbdavo Bažnyčios susirinkimai ir sinodai. Kaip kovos su heterodoksinėmis pažiūromis priemonė anatema oficialiai įteisinta Chalkedono susirinkime (451). Iki 6 a. buvo ekskomunikos dalis. Viduriniais amžiais pradėta naudoti ir politiniais tikslais. Vatikano II susirinkimas (1962–65) anatemos atsisakė.
2579
Citata
Nors buvo dedamos visos pastangos laikytis citavimo stiliaus taisyklių, gali pasitaikyti tam tikrų neatitikimų. Jei turite klausimų, prašome vadovautis atitinkamu stiliaus vadovu arba kitais šaltiniais.