Svydnyckyj Anatolij (ukr. Анатолій Свидницький; Anatolijus Svydnýckis) 1834 09 13Mankivka (dabar Vinnycios sr.) 1871 07 18Kijevas, ukrainiečių rašytojas. Ukrainiečių psichologinio romano pradininkas. Gimė dvasininko šeimoje. 1851 įstojo į Podolės dvasinę seminariją (nebaigė), nuo 1856 Kijevo universitete studijavo mediciną, vėliau – filologiją (nebaigė). Mokytojavo Myrhorode, įkūrė viešąją biblioteką, steigė sekmadienines mokyklas, rinko tautosaką. 1862–69 dirbo zemstvos valdininku, nuo 1869 – Kijevo universiteto archyve. Parašė etnografijos straipsnių, apsakymų, eilėraščių. Nuo 1861 kūrybą spausdino žurnale Osnova, 1869–71 laikraščiuose Kievljanin, Odesskij vestnik; didelę jos dalį tik po A. Svydnyckio mirties išleido I. Franko. Svarbiausi apsakymai: Prieš galią nepasišakosi, su kuo gimei, su tuo ir mirsi (Proty syly ne popreš, z čym rodyvsja, z tym i vmreš), Neišsuptoji (Nedokolysana), Ivanas Dorobala (Ivan Dorobalo). Brandžiausiame prozos kūrinyje – romane Liuborackiai (Ljuborac′ki, parašyta 1861–62, išleista 1886) – pasakojama apie patriarchalinės dvasininko šeimos žlugimą. Prozai būdinga psichologiškumas, dėmesys ukrainiečių visuomenės problemoms, socialinio protesto nuotaikos, tautinio atgimimo motyvai.
1551
Citata
Nors buvo dedamos visos pastangos laikytis citavimo stiliaus taisyklių, gali pasitaikyti tam tikrų neatitikimų. Jei turite klausimų, prašome vadovautis atitinkamu stiliaus vadovu arba kitais šaltiniais.