Osterman Andrej (Andrejus Ostermãnas), tikr. Heinrich Johann Friedrich Ostermann 1686 06 09Bochum (Vestfalija) 1747 05 31Beriozovo (Tiumenės sr.), Rusijos karo ir valstybės veikėjas, diplomatas. Grafas (1730). Generolas admirolas (1740–41).
Nuo 1703 tarnavo Rusijoje. Pelnė caro Petro I pasitikėjimą. 1708 tapo Užsienio reikalų kolegijos vertėju, 1711 – sekretoriumi. Vienas 1700–21 Šiaurės karą baigusios Nystado taikos (1721) derybininkų. Nuo 1723 Užsienio reikalų kolegijos viceprezidentas. Valdant Jekaterinai I 1725 paskirtas vicekancleriu. Nuo 1726 Aukščiausiosios slaptosios tarybos narys, pašto viršininkas, specialios prekybos komisijos pirmininkas. 1726 sudarė sąjungą su Austrija. 1727–30 imperatoriaus Petro II auklėtojas. Po jo mirties padėjo Anai Ivanovnai užimti sostą.
1731–41 (valdant Anai Ivanovnai ir Ivanui VI) faktiškai vadovavo Rusijos vidaus ir užsienio politikai. Nuo 1734 pirmasis 3 asmenų kabineto ministras. Rėmė Rusijos intervenciją į Abiejų Tautų Respubliką ir Augusto III pretenzijas į Abiejų Tautų Respublikos sostą (Lenkijos–Lietuvos įpėdinystės karas), 1736–39 sėkmingai kariavo su Turkija. 1734 sudarė prekybos sutartį su Didžiąja Britanija. Po 1741 rūmų perversmo (sostą užėmė Jelizaveta) nuteistas mirti; bausmė pakeista tremtimi iki gyvos galvos.