Wróblewski Andrzej (Andžejus Vrublèvskis), tikr. vardai Andrzej Krystyn 1927 06 15 (kitais duomenimis, 05 15)Vilnius 1957 03 23Tatrai, lenkų tapytojas. 1945 su šeima repatrijavo į Lenkiją (Krokuvą). 1945–52 studijavo tapybą Krokuvos dailės akademijoje, 1945–48 – meno istoriją Jogailos universitete. 1947 keliavo po Vakarų Europą.
A. Wróblewskis kūrė tapybą ir grafiką, kūriniuose savitai jungė realistinį stilių (realizmas), siurrealizmo ir abstrakčiosios dailės principus. Ankstyvuoju kūrybos laikotarpiu įtaką jam darė mamos dailininkės Krystynos Hirschberg‑Wróblewskos (1904–94) grafika, vėliau – studijų metais užsimezgusi pažintis su A. Wajda.
A. Wróblewski. Sušaudymas VIII (Siurrealistinis sušaudymas) (aliejus, 1949, Varšuvos nacionalinis muziejus)
A. Wróblewskio kūryboje vyrauja karo, mirties, išlikimo, trauminės atminties temos. Išgarsėjo metaforiškais ir monumentaliais figūriniais paveikslais. Žymiausios jo tapybos serijos – Sušaudymai (1949–53), Potvynis Nyderlanduose (1953), kuriose užfiksuoti realiais įvykiais paremti karo žiaurumų, egzekucijų vaizdai. Būdinga statiškas vaizduojamų pavidalų išdėstymas suspaustoje autobuso, laukiamojo, kameros, patalpos pasienio ar kitoje klaustrofobiškoje erdvėje, trikdanti stebėtojo žvilgsnio perspektyva, šokiruojančios vaizduojamų figūrų deformacijos (neretai kūnai fragmentuoti arba sudvigubinti, sujungti su drabužio, baldo, šešėlio ar į mechaninį, medicininį įtaisą panašiomis formomis, kartais turi autoportretinių bruožų, grotesko elementų); kūriniuose išryškinama asmens saviidentifikacijos krizė pokario industriniame pasaulyje.
Nemažai A. Wróblewskio paveikslų nutapyta ant abiejų drobės pusių. Charakteringa šalta mėlyna spalva, apgaubianti visą kompoziciją arba atskiras figūras, simbolizuoja nebūtį, atminties sąstingį (Mėlynasis šoferis, Dangus virš kalnų, Žydras dangus, visi 1948, Segmentai, Motina su nužudytu vaiku, Vaikas su mirusia motina, visi 1949). 20 a. 6 dešimtmečio pabaigoje A. Wróblewskio nutapytose paveikslų serijose (Laukiamasis, Motinos, Įsimylėjėlių pasivaikščiojimas, Galvos), viename žinomiausių jo autoportretų Organinis portretas (1957) ir monotipijose vyrauja melancholiška nerimo, tuštumos nuojauta (dažnai vaizduojama moters figūra, t. p. simboliški žuvies, arklio, smuiko, vežimo ir geometriniai motyvai); šiuo laikotarpiu nutapė socialistinio realizmo stilistikos paveikslų (Darbo pertrauka Nowa Hutoje 1954). 1956 postūmį kūrybai padarė kelionė po Serbiją (serija Antkapiai).
Sukūrė piešinių (juose itin drąsiai dekonstruota, suabstraktinta žmogaus figūra, pvz., Žmogus‑abstrakcija 1956, Širdis ir rožė 1957), tapybos ant popieriaus ir ant pakavimo kartono lakštų, koliažų, medžio raižinių, litografijų. Iliustravo knygų. Publikavo apie 80 straipsnių lenkų meno žurnaluose (Głos Plastyków, Przegląd Artystyczny ir kituose).
A. Wróblewskio tapybos ir piešinio stilistika turėjo įtakos Lenkijos ir Lietuvos (V. Kisarauskui, M. T. Rožanskaitei, A. Šalteniui) dailininkams. 2017 jo kūryba pristatyta parodoje Documenta 14 Kasselyje. 2012 Varšuvoje įkurtas Andrzejaus Wróblewskio vardo fondas.
2648
L: Andrzej Wróblewski (1927–1957). Unikanie stanów pośrednich = Avoiding intermediary states / sud. M. Ziółkowska, W. Grzybała Warszawa 2014; Sunkus amžius / sud. G. Jankevičiūtė Vilnius 2021.