Angela Gheorghiu

A. Gheorghiu. Magdos vaidmuo G. Puccini operos Kregždė spektaklyje (2002, režisierius Nicholasas Joelas, dirigentas Gianluigi Gelmetti, scenografas Ezio Frigerio, kostiumų dailininkė Franca Squarciapino, Rudžeras – R. Alagna; Covent Garden teatras Londone)

Gheorghiu Angela (Angela Georgiu), Burlacu 1965 09 07Adjud (Vrancea apskr.), rumunų dainininkė (sopranas). Viena žymiausių 20 a. pabaigos–21 a. pradžios operos dainininkių. Nacionalinio G. Enescu menų universiteto Jasuose (2010), G. Dimos muzikos akademijos Kluže‑Napokoje (2014), Bukarešto universiteto (2017) garbės daktarė. 1990 baigė C. Porumbescu konservatoriją Bukarešte (mokėsi pas Mia Barbu, 1925–2019). 1990 debiutavo Rumunijos nacionalinėje operoje Kluže‑Napokoje (Mimi vaidmuo G. Puccini operos Bohema spektaklyje), 1991 – Bazelio teatre (Adinos vaidmuo G. Donizetti operos Meilės eliksyras spektaklyje).

Kūryba

Išgarsėjo vaidmenis G. Verdi ir G. Puccini operų spektakliuose; balsas plataus diapazono, tamsaus tembro, vaidyba emocinga. Pagrindinių vaidmenų sukūrė Metropolitan Opera teatre Niujorke, Čikagos lyrinėje operoje, Los Andželo, San Fracisco operoje, Sidnėjaus operos teatre, Covent Garden teatre Londone (jame debiutavo 1992; šio teatro spektakliuose vaidmenis atliko apie 200 kartų), La Scala teatre Milane, Paryžiaus nacionalinėje operoje, Berlyno, Vienos valstybinėje operoje, Bavarijos valstybinėje operoje Miunchene. Dainavo Zalcburgo festivalyje.

Sukūrė vaidmenų filmuose operose (Violeta – Traviata 1994, režisieriai Humphrey Burtonas, Peteris Maniura, 2007, režisierė Maria Paola Longobardo, Adina – Meilės eliksyras 1996, režisierius Brianas Largeʼas, Toska – Toska 2001, režisierius Benoît Jacquot, Mimi – Bohema 2020, režisierius Stéphaneʼas Vérité). Išleido autobiografiją Angela Gheorghiu: Gyvenimas mene (Angela Gheorghiu: A Life for Art, su Jonu Tolansky, 2018).

1

Koncertinė veikla

A. Gheorghiu repertuare – italų kompozitorių G. Verdi, G. Puccini, G. Donizetti, V. Bellini operų arijos. Koncertavo su dainininkais R. Alagna, A. Bocelli, Josephu Calleja (g. 978), J. M. Carreru, P. Domingo, J. Kaufmannu, L. Pavarotti, B. Terfeliu, R. Vargasu, diriguojant C. Abbado, M. Armiliatui, P. Domingo, Antonio Pappano (g. 1959), G. Solti. 2016 koncertavo Vilniuje.

Solo ir su kitais atlikėjais išleido apie 20 klasikinės muzikos ir operų studijinių albumų, apie 10 operų spektaklių vaizdo įrašų.

Apdovanojimai

Pelnė klasikinės muzikos apdovanojimų (tarp jų – Classical BRIT Awards 2001, 2010, ECHO Klassik 2002). Prancūzijos Menų ir literatūros ordino karininkė (2001), Rumunijos Žvaigždės ordinas (2010).

3227