ántai (gr. Antai), rytų slavų gentys, apie 3 a. apsigyvenusios tarp Dniepro ir Dniestro. 6–7 a. apie jas rašė Bizantijos istorikai, iš jų Prokopijus Cezarėjietis ir gotų istorikas Jordanas (abu 6 a.). Antai vertėsi žemdirbyste, gyvulininkyste, amatais, turėjo vergų. 4–7 a. sudarė genčių sąjungas, stiprią karinę organizaciją. 4 a. kariavo su gotais ir hunais. 6 a. pradžioje puldinėjo Bizantiją. Apie 560 antų žemes nusiaubė avarai. Per karus su pastaraisiais (7 a.) antų genčių sąjunga iširo.
Citata
Nors buvo dedamos visos pastangos laikytis citavimo stiliaus taisyklių, gali pasitaikyti tam tikrų neatitikimų. Jei turite klausimų, prašome vadovautis atitinkamu stiliaus vadovu arba kitais šaltiniais.