Anton Luckevič

Luckevič Anton (bltr. Антон Луцкевіч; Antonas Luckèvičius) 1884 01 29Šiauliai 1942 03 23Aktarsk (Saratovo sr.), baltarusių rašytojas, literatūros kritikas, publicistas, istorikas, politikos ir visuomenės veikėjas. Rašė baltarusių, rusų ir lenkų kalbomis. Kartais pasirašinėjo A. Navino slapyvardžiu. 1902 studijavo Sankt Peterburgo universiteto Fizikos-matematikos fakultete, vėliau Tartu universiteto Teisės fakultete. Vienas Baltarusijos socialistinės hramados įkūrėjų (1903). 1904 už partinės literatūros platinimą areštuotas, vėliau paleistas, bet neleista išvykti iš Minsko. 1905–07 revoliucijos dalyvis. 1906 iš Minsko savavališkai išvyko į Vilnių. Dirbo laikraščių Naša Dolja, Naša Niva redakcijose. Vienas laikraščio Goman leidėjų. 1916 įkūrė Baltarusijos socialdemokratų partiją. 1918 prisidėjo prie Baltarusijos (Baltarusijos Liaudies Respublikos) nepriklausomybės paskelbimo, vyriausybės vadovas ir užsienio reikalų ministras. Nuo 1921 Baltarusijos liaudies komiteto vadovas Vilniuje, A. Luckevičiaus iniciatyva atidarytas I. Luckevičiaus gudų muziejus. 1927, 1928 Lenkijos valdžios suimtas. 1931 atleistas iš Vilniaus baltarusių gimnazijos. 1939 Vilniuje NKVD areštuotas, kalintas Minske, vėliau Saratovo srityje. Mirė kalėjime. Parašė publicistikos knygas Baltarusiai (Belorusy 1908), Naujo gyvenimo kelyje (Na daroze da novaga žyccja 1912), Ekonominė evoliucija ir baltarusiška dvasia (Ėkanamičnaja ėvaljucyja i belaruski duch 1917), Lenkų okupacija Baltarusijoje (Pol′skaja akupacyja ŭ Belarusi 1920), literatūros kritikos veikalus Vilnius baltarusių literatūroje (Vil′nja ŭ belaruskaj litaratury 1925), Gyvenimo antspaudas (Adbitae žyccjo 1929), Pagrindinės baltarusių literatūros kryptys (Galoŭnyja kirunki belaruskaj paėzii 1933). Į baltarusių kalbą išvertė istorijos vadovėlių, parašė straipsnių apie baltarusių istoriją, kultūrą, meną, literatūrą, kalbą.