Antonio Nariño

Nariño Antonio (Antonijus Narnjas) 1765 04 09Bogota 1823 12 13Villa de Leyva (Boyaco departamentas, Kolumbija), Lotynų Amerikos karo ir politikos veikėjas. 1794 į ispanų kalbą išvertė ir nelegaliai išleido 1789–94 Prancūzijos revoliucijos programinį dokumentą Žmogaus ir piliečio teisių deklaraciją. Už tai 1795 suimtas, kalintas. Pabėgęs gyveno Didžiojoje Britanijoje, Prancūzijoje, ieškojo paramos Ispanijos kolonijų išsivadavimo kovai. 1797 grįžo į Naująją Granadą, dalyvavo Ispanijos kolonijų Amerikoje nepriklausomybės kare (1810–26). 1811 išrinktas Cundinamarcos (viena nepriklausomų valstybių, susikūrusių žlugus Naujosios Granados vicekaralystei) prezidentu. Centralizuotos valdžios, galinčios garantuoti nepriklausomybės išsaugojimą, šalininkas; dalyvavo pilietiniame kare su federalistais; gavęs diktatoriaus įgaliojimus suvienijo patriotus kovai su ispanų kariuomene. 1814 05 pralaimėjo mūšį su ispanais prie Pasto miesto, paimtas į nelaisvę ir išsiųstas į Ispaniją, 4 metus kalintas. 1820 grįžo į Kolumbiją. 1821 04 04–06 06 Didžiosios Kolumbijos laikinasis viceprezidentas.