apattas (gr. apatē – apgaulė), fosfatų klasės mineralas Ca5 [(F, OH)|(PO4)3]. Kristalai heksagoninės singonijos, prizmių arba plokštelių formos; būna pavieniai arba drūzų, grūdėtų agregatų pavidalo. Žalias, melsvai žalias, pilkas, baltas, rausvas, geltonas, rudas. Blizgesys stiklo arba riebus. Kietumas 5. Tankis 2950–3800 kg/m3. Atmainos: fluorapatitas, chlorapatitas, hidroksilapatitas, karbonatinis apatitas. Apatito sankaupa su smėliu yra fosforitai. Randamas hidroterminėse, magminėse, nuosėdinėse uolienose. Iš apatito gaminama fosforo trąšos, fosforo rūgštis ir jos druskos, gaunamas fluoras; be to, apatitas naudojamas juodojoje ir spalvotojoje metalurgijoje, keramikos ir stiklo pramonėje. Sintetinis apatitas su retųjų žemių elementų priedais naudojamas optikoje. Didžiausi telkiniai yra Centrinėje ir Rytų Afrikoje, Rusijoje (Kolos pusiasalyje), Švedijoje.
apatito kristalai uolienoje
Lietuvoje apatito sankaupų yra Varėnos geležies rūdos metasomatinėse uolienose (sudaro gyslas, lęšių lizdus); prekambro kristalinio pamato uolienose ir nuosėdinėse kitų sistemų uolienose apatitas yra akcesorinis mineralas. Apatito grupės mineralai sudaro kreidos ir paleogeno sistemų nuosėdinės kilmės fosforitą.
-Fluorapatitas; -chlorapatitas; -hidroksilapatitas; -karbonatinis apatitas