apodžatūrà (it. appoggiare – paremti, palaikyti), melodinė puošmena, sudaryta iš vieno arba kelių neakordinių garsų, pereinančių į akordinį garsą silpnojoje metro dalyje. Terminas atsirado 16 amžiuje. Vartota 17–18 a. vokalinėje muzikoje.
Citata
Nors buvo dedamos visos pastangos laikytis citavimo stiliaus taisyklių, gali pasitaikyti tam tikrų neatitikimų. Jei turite klausimų, prašome vadovautis atitinkamu stiliaus vadovu arba kitais šaltiniais.