apokalptika (gr. apokalyptō – atskleidžiu), judaizmo ir ankstyvosios krikščionybės eschatologiniai raštai. Daugiausia apokalipsių sukurta 2 a. prieš Kristų–1 amžiuje. Autoriai dažniausiai nežinomi. Turinį sudaro mesijo atėjimo vizija. Senovės žydai apokalipsėse simboliškai aprašė Dievo kovą su blogiu ir alegoriškai parodė gyvenamojo meto politinius įvykius. Gausu Senojo Testamento motyvų, t. p. augalų, žvėrių, dangaus kūnų, skaičių simbolių. Apokaliptikos bruožų yra Pranašų knygose, kai kuriuose Senojo Testamento apokrifuose. Apokaliptikai priskiriama Apreiškimas Jonui bei keletas Naujojo Testamento apokrifų. Dabartinė teologija apokalipses traktuoja kaip mitų kalba perteiktą permainų ir ateities viziją.
Citata
Nors buvo dedamos visos pastangos laikytis citavimo stiliaus taisyklių, gali pasitaikyti tam tikrų neatitikimų. Jei turite klausimų, prašome vadovautis atitinkamu stiliaus vadovu arba kitais šaltiniais.