apostãzė (gr. apostasis – atsitraukimas, atskilimas), sąmoningas, savarankiškas atsimetimas nuo kurios nors religijos, Bažnyčios, pasitraukimas iš dvasininkų luomo, vienuolystės. Ankstyvosios krikščionybės metu apostazė laikyta sunkiu nusikaltimu Bažnyčiai, nuo 4 a. – valstybei. Atsimetusieji vadinti apostatais (atskalūnais). Viduriniais amžiais jie buvo persekiojami, dažnai baudžiami mirtimi, turtas konfiskuojamas.
Citata
Nors buvo dedamos visos pastangos laikytis citavimo stiliaus taisyklių, gali pasitaikyti tam tikrų neatitikimų. Jei turite klausimų, prašome vadovautis atitinkamu stiliaus vadovu arba kitais šaltiniais.