aranžuotė

aranžuõtė (pranc. arranger – tvarkyti, pritaikyti), muzikos kūrinio pritaikymas kitokiai atlikėjų sudėčiai negu kompozitoriaus numatytoji. Paplitusios simfoninių, kamerinių, vokalinių kūrinių, operos scenų aranžuotės fortepijonui (2 arba 4 rankoms) arba 2 fortepijonams, simfoninių kūrinių – pučiamųjų orkestrui, liaudies instrumentų orkestrui, fortepijoninio kūrinio – kitiems instrumentams arba orkestrui (instrumentuotė, orkestruotė). Nuo transkripcijos aranžuotė skiriasi tuo, kad nekeičiant kūrinio, jo originali faktūra tik pritaikoma kitų instrumentų galimybėms.