Šaron Ariel (Ariel Sharon, Arielis Šarònas), tikr. Scheinermann 1928 02 27Kefar Sava (prie Tel Avivo) 2014 01 11Ramat Gan (prie Tel Avivo), Izraelio karo ir politikos veikėjas. Generolas majoras (1966).
Tėvai buvo kilę iš Baltarusijos, 1921 apsigyveno Palestinoje.
Išsilavinimas
1953–54 Jeruzalės žydų universitete studijavo Artimųjų Rytų šalių istoriją. 1957–58 mokėsi Kimberly karo akademijoje (Didžioji Britanija). 1965–66 Tel Avivo universitete studijavo teisę.
Karo tarnyba
1942 įstojo į pogrindinę karinę organizaciją Hagana. Nuo 1948 tarnavo Izraelio kariuomenėje. Dalyvavo pirmajame arabų ir Izraelio, arba Nepriklausomybės, kare (1948–49, arabų–Izraelio karai). 1951–52 tarnavo karo žvalgyboje. 1953–55 ypatingojo dalinio 101, vykdančio operacijas prieš arabus Jordanijoje ir Gazos sektoriuje, vadas. 1956–57, per antrąjį arabų ir Izraelio karą, vadovavo oro desanto brigadai, 1962–63 – tankų brigadai, 1964–65 – Šiaurės karinės apygardos štabui, 1966–67 – generalinio štabo skyriui, kariuomenės Kovinio parengimo centrui. Per trečiąjį arabų–Izraelio karą (1967) vadovavo šarvuočių divizijai, kuri prie Nachlo sumušė Egipto kariuomenę ir pasiekė Sueco kanalą. 1969–73 Pietų karinės apygardos vadas. Per ketvirtąjį arabų ir Izraelio karą (1973) vėl sėkmingai vadovavo šarvuočių divizijai, kuri apsupo Egipto 3‑ąją armiją ir privertė Egipto pajėgas nutraukti karo veiksmus.
Ariel Šaron
Politinė veikla
1973–74 priklausė Izraelio liberalų partijai (viena Likud partijų bloko partijų). 1975–76 ministro pirmininko I. Rabino ypatingasis patarėjas. 1977 įkūrė Šlomcion (Taika Sione) partiją, kuri po 1977 Kneseto rinkimų prisijungė prie Likud. Nuo 1977 Kneseto narys. 1977–81 žemės ūkio, 1981–83 – gynybos ministras. Skatino nausėdijų kūrimą Gazos Ruože ir Vakarų Krante. Per Libano karą (1982 06) vadovavo Izraelio kariuomenės, kuri užėmė Pietų Libaną ir Beirutą, veiksmams. 1983 10 priverstas atsistatydinti; Izraelio vyriausybės sudarytos tyrimų komisijos pripažintas netiesiogiai atsakingu (ignoravo kraujo praliejimo ir keršto grėsmę) už Libano falangos 1982 09 16–17 įvykdytas Sabros ir Šatilos žudynes.
1983–84 ministras be portfelio, 1984–90 pramonės, prekybos ir darbo, 1990–92 – statybų, 1996–99 – nacionalinės infrastruktūros (energijos ir vandens išteklių), 1998–99 – užsienio reikalų ministras. 1999–2005 Likud lyderis.
Vyriausybės vadovas
2001–06 ministras pirmininkas. Atsakydamas į savižudiškus palestiniečių teroro aktus (per Hamas 2002 03 27 surengtą teroro aktą Netanijoje žuvo 30, sužeista 140 žm.) 2002 03–05 Vakarų Krante surengė Izraelio kariuomenės operaciją Gynybos siena, pradėjo vadinamosios skiriamosios sienos tarp Izraelio ir Vakarų Kranto statybą. 2005 08–09 iš Gazos sektoriaus iškeldino nausėdijas (iš viso 21) ir išvedė Izraelio kariuomenę; tai sukėlė dalies visuomenės ir politikų (t. p. ir Likud bloke) nepasitenkinimą. 2005 11 atsistatydino iš Likud lyderių, įkūrė centristinę Kadima (Pirmyn) partiją, su kuria planavo dalyvauti 2006 03 parlamento rinkimuose. 2006 01 A. Šaroną ištiko koma, joje išbuvo 8 metus (iki pat mirties).