Arizona

Arizonà (Arizona), AZ, valstija Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) pietvakariuose, Meksikos pasienyje.

uolos Arizonos valstijos šiaurėje

Plotas 294 333 km². 7,36 mln. gyventojų (2022).

Centras ir didžiausias miestas – Phoenixas (1,64 mln. gyventojų, 2022); antras pagal dydį Arizonos miestas – Tucsonas (546 600 gyventojų, 2022).

5,2 % Arizonos gyventojų (2022) – indėnai (daugiausia navachai, apačiai, papagai, hopiai, javapai, pimai). Yra 22 indėnų rezervacijos. Jos užima daugiau kaip 80 000 km² (28 % Arizonos teritorijos). Navacho indėnų rezervacija – didžiausia JAV (plotas 63 271 km², 165 158 gyventojai, 2020 surašymo duomenys; dalis yra Naujosios Meksikos ir Jutos valstijose).

Arizonos šiaurę ir rytus užima Kolorado plynaukštė, vakarus – Juodieji kalnai, pietus – Gilos plynaukštė. Viduryje yra San Francisco (aukščiausia viršūnė – Humphreys Peako kalnas, 3851 m) ir Mogollono kalnai.

Klimatas subtropinis žemyninis (aridinis). Phoenixe sausio vidutinė temperatūra 11 °C, liepos – 33 °C. Per metus iškrinta apie 180 mm kritulių.

Didžiausios upės – Koloradas ir Gila. Tekėdama per Kolorado plynaukštę Kolorado upė sudaro Didįjį kanjoną ir kitus kanjonus. Daug užtvankų ir hidroelektrinių. Pusdykuminės stepės (auga kaktusai), dykumos (Sonoros, Gilos, Paintedo). Mogollono kalnuose yra pušynų. Didžiojo kanjono, Saguaro ir kiti nacionaliniai parkai. Indėnų gyvenvietės – pueblai.

Arizona užima 1 vietą JAV pagal vario rūdos gavybą (60 % JAV iškasamos vario rūdos). Be to, kasama auksas, sidabras, molibdeno, urano, švino, cinko rūdos, anglys, gaunama pemza. Elektronikos, lėktuvų ir raketų, siuvimo, maisto pramonė, spalvotoji metalurgija (lydomas varis). Drėkinamose žemėse (upių slėniuose) auginama vilnamedžiai, kviečiai, sorgai, daržovės, vaismedžiai. Veisiama galvijai, avys. Turizmas.

Didysis kanjonas

2097

Istorija

Arizonos teritorijoje žmonės apsigyveno maždaug prieš 25 000 metų. Archeologiniai tyrimai rodo, kad ten gyvenusios indėnų gentys (anasaziai, hohokamai ir kitos) buvo gana aukštos kultūros. Apie 14 a. atsikėlė klajokliai apačiai ir navachai.

16 a. atvyko pirmieji europiečiai – ispanai aukso ieškotojai iš Meksikos, vėliau misionieriai. 1776 pastatytas Tucsono fortas, tapęs pirmuoju Arizonos miestu. Po 1846–48 JAV–Meksikos karo Arizona, kaip Naujosios Meksikos dalis, atiteko JAV. 1853 JAV dar nusipirkus Gilos upės pietinę pakrantę prasidėjo masinė Arizonos kolonizacija. 1863 įkurta Arizonos teritorija, kuri 1912 tapo 48‑ąja JAV valstija.

2271

Lietuviai

Arizonoje lietuviai pradėjo kurtis 20 a. 4 dešimtmetyje. Nuo 1955 Phoenixe veikia Lietuvių klubas. 1962 Arizonoje gyveno apie 120 lietuvių šeimų, Phoenixe E. Mačernytės-Josen pastangomis įkurta JAV lietuvių bendruomenės apylinkė kurį laiką turėjo šeštadieninę mokyklą, išlaiko knygyną, turi šokių ansamblį. 1968 Phoenixe įsteigta lietuvių katalikų misija tapo Arizonos lietuvių religiniu ir kultūros centru. Vietos vienuolyno Švč. Širdies koplyčioje sekmadieniais aukojamos šv. Mišios lietuvių kalba, yra choras, švenčiamos religinės šventės. Misija nuo 1969 leidžia biuletenį Arizonos lietuvis. 1978 Sun City ir Tucsone gyveno po 20 lietuvių šeimų. 1985 Arizonoje gyveno keli šimtai lietuvių.

2271

L: Lietuvių Misijos dešimtmetis Arizonoje Phoenix 1978.