Arnaldo Pomodoro
Pomodoro Arnaldo (Arnaldas Pomodòras) 1926 06 23Morciano di Romagna (Emilijos‑Romanijos sritis), italų skulptorius, juvelyras, scenografas, architektas. 1949–51 studijavo Pesaro meno institute (scenografiją). 1961–62 Italijos menininkų grupės Continuita narys. 1980–84 dėstė Millsų koledže Kalifornijoje.
Kūryba
Iš pradžių kūrė juvelyrikos dirbinius, scenovaizdžius. Ankstyviesiems skulptūros kūriniams įtakos turėjo juvelyro patirtis, t. p. P. Klee, C. Brâncuşi kūryba; jie šiurkštaus paviršiaus, su detalizuotų augalų motyvais (Keliautojo kolona I 1960). Vėlesniuose (nuo 1963) kūriniuose (jų serijose) ryšku technologijų, informel dailės įtaka; dažni rutulio, kubo, cilindro, kūgio, gretasienio, kitų geometrinių formų, t. p. diskų, rotorių motyvai. Būdinga vadinamosios negatyvios erdvės naujoviškas naudojimas – tuštuma tampa skulptūrine forma.
Žymiausio ciklo – Rutulys rutulyje – skulptūros pastatytos prie Švč. Trejybės koledžo Dubline (1990), prie Vatikano muziejų (1991), Jungtinių Tautų aikštėje Niujorke (1996). Kiti žymesni kūriniai: Papirusas Darmstadte (1992), Saulės diskas Maskvoje (1991). Skulptūroms naudoja geležį, alavą, šviną, sidabrą, cementą, bronzą. Sukūrė paminklų (Federico Fellini 1995), religinės tematikos kūrinių (Cefalu katedros portalas Sicilijoje, 1998), architektūrinių projektų (Naujųjų Urbino kapinių, 1973). Sukūrė scenovaizdžių operoms (G. A. Rossini Semiramidė 1982, Chr. W. Glucko Alkestidė 1987, I. Stravinskio Karalius Edipas 1988, G. Puccini Madam Baterflai 2004), dramos spektakliams (E. O’Neillo Jūros vaidinimai, J. Anouilh’aus Antigonė, abu 1996, W. Shakespeare’o Audra 1998; sukūrė ir kostiumus); jiems būdinga geometriniai motyvai, monumentalumas.
A. Pomodoro. Rutulys rutulyje (bronza, 1991, Vatikano muziejai Romoje)
Parodos
Dalyvavo tarptautinėse parodose: Venecijos bienalėje (1956, su broliu Giò, 1964, 1972, 1988), San Paulo bienalėje (1963, 1979, 1989). 1995 Milane įkurtas A. Pomodoro vardo fondas.
Apdovanojimai
Imperatoriškoji premija (1990).