Arnold Gehlen

Gehlen Arnold (Arnoldas Glenas) 1904 01 29Leipcigas 1976 01 30Hamburg, vokiečių sociologas, filosofas. Vienas antropologijos filosofijos kūrėjų.

Išsilavinimas ir veikla

1924–27 studijavo filosofiją Leipcigo ir Kölno universitetuose. 1934–37 dėstė Leipcigo, 1938–39 Karaliaučiaus, 1940–45 Vienos universitete, 1947–61 Aukštojoje valdymo (Speyeris), 1962–69 Aukštojoje technikos (Aachenas) mokykloje; profesorius (1934). 1933 įstojo į Vokietijos nacionalsocialistų partiją, nuo 1943 tarnavo vermachte.

Idėjos

Idėjoms turėjo įtakos H. Drieschas, N. Hartmannas, M. Scheleris. A. Gehlenas teigė, kad intelektas silpnina žmogaus instinktų funkcijas ir neleidžia jam pajusti tiesioginio susiliejimo su pasauliu. Žmogus, pasak jo, nėra mąstanti būtybė, todėl reikalingi tam tikri socialiniai institutai (pavyzdžiui, ritualai), kurie galėtų reguliuoti žmogaus gyvenimą. Socialinis institutas nukreipia žmogų tinkama linkme taip, kaip instinktai reguliuoja gyvūnų elgesį; jie sukuria pasaulyje stabilumą. Šiuolaikinį meną laikė žmogaus subjektyvizacijos pavyzdžiu, šio meno kalba yra nesuprantama nepatyrusiam žiūrovui. Menas tapo itin racionalus ir refleksyvus, fragmentiškas, besiformuojantis ir neprisitaikęs prie tradicijos.

Arnold Gehlen

Veikalai

Svarbiausi veikalai: Tikroji ir netikroji dvasia (Wirklicher und unwirklicher Geist 1931), Dvasios laisvės teorija (Theorie der Willensfreiheit 1933), Vokiškumas ir krikščionybė pagal Fichtę (Deutschtum und Christentum bei Fichte 1935), Žmogus. Jo prigimtis ir vieta pasaulyje (Der Mensch. Seine Natur und seine Stellung in der Welt 1940), Pirmykštis žmogus ir vėlyvoji kultūra (Urmensch und Spätkultur 1956), Siela technologijų amžiuje: Socialinės ir psichologinės problemos industrinėse visuomenėse (Die Seele im technischen Zeitalter: Sozialpsychologische Probleme in den industriellen Gesellschaft 1957), Laiko paveikslai: Apie šiuolaikinės tapybos sociologiją ir estetiką (Zeit-Bilder: Zur Soziologie und Ästhetik der modernen Malerei 1960), Antropologijos tyrimai (Anthropologische Forschung 1961), Antropologijos ir sociologijos studijos (Studien zur Anthropologie und Soziologie 1963), Dorovė ir hiperdorovė (Moral und Hypermoral 1969), Įžvalgos (Einblicke 1975).