Wellington Arthur Wellesley (Artūras Velslis Vèlingtonas) 1769 05 01Dublinas 1852 09 14Walmer (Kento grafystė; palaidotas Londone), Didžiosios Britanijos karo ir valstybės veikėjas. Feldmaršalas (1813). Hercogas (1814).
Biografija
1786 baigė karo mokyklą Angers. 1790–97 Airijos parlamento narys. 1797–1805 tarnavo Indijoje, sėkmingai kariavo su Maisoru (1799) ir Marathų konfederacija (1803). 1806–09 Didžiosios Britanijos Parlamento Bendruomenių rūmų, nuo 1809 Lordų rūmų narys (1828–30, 1834–35 ir 1841–46 vadovas), vienas įtakingiausių torių atstovų. 1807–09 valstybės sekretorius Airijos reikalams. 1808–13 vadovavo Didžiosios Britanijos ir jos sąjungininkų kariuomenei Pirėnų pusiasalyje, išgelbėjo nuo prancūzų okupacijos Portugaliją, laimėjo mūšius prie Vimeiro (1808), Salamancos (1812), Vitorijos mūšį (1813) ir kitus, 1813 pabaigoje įžengė į pietvakarų Prancūziją.
Arthur Wellesley Wellington (aliejus, 1814, dailininkas T. Lawrence’as, Apsley’jaus rūmai Londone)
1814–15 ambasadorius Prancūzijoje, atstovavo Didžiajai Britanijai Vienos kongrese. Napoleonui I grįžus į valdžią (Šimtas dienų), vadovavo Didžiosios Britanijos, Olandijos, Hannoverio ir Braunschweigo kariuomenei, laimėjo Waterloo mūšį (1815) ir užėmė Paryžių. Karines pergales dažniausiai pasiekdavo pasirinkęs mūšiui palankią gynybinę poziciją, iš kurios sėkmingai kontratakuodavo. 1815–18 sąjungininkų okupacinės kariuomenės Prancūzijoje, 1827–28 ir nuo 1842 Didžiosios Britanijos kariuomenės vyriausiasis vadas. 1828–30 ir 1834 ministras pirmininkas, pasiekė, kad 1829 būtų panaikinti pilietinių teisių apribojimai katalikams (pirmiausia airiams). 1834–35 užsienio reikalų ministras.
Nuo 1834 buvo Oksfordo universiteto kancleris.
Atminimo įamžinimas
A. W. Wellingtono garbei pavadinta Naujosios Zelandijos sostinė Velingtonas, sala Čilėje (Wellingtono sala).
-Arthur Wellesley Wellington; -Arthur Wellington; -Artūras Velslis Velingtonas; -Artūras Velingtonas