ãsbestas (gr. asbestos – neužgesinamas), kaln lina, kaln pãkulos, silikatų klasės pluoštinės struktūros mineralų grupė. Daugiausia tai vandeningi magnio, geležies, kai kada kalcio, natrio silikatai. Skiriamos 2 rūšys: serpentinų grupės – chrizotilas (daugiau kaip 95 % viso iškasamo asbesto), amfibolų grupės – aktinolito asbestas, amozito asbestas, antofilito asbestas, krokidolito asbestas, kumingtonito asbestas, režikito asbestas, rodusito asbestas, tremolito asbestas. Βaltas, šviesiai pilkas, geltonas, žalias iki juodo, rečiau melsvas, rudas. Blizgesys stiklo. Kietumas 1,5−6,5. Tankis 2100−3440 kg/m3. Lydymosi temperatūra 1000−1550 °C. Lengvai pleišėja į lanksčias ir stiprias skaidulas, kurių storis <1µm, ilgis nuo milimetro dalių iki 50−300 mm, kartais ir didesnis. Atsparus rūgštims, šarmams; geras šilumos, garso izoliatorius. Stiprus kancerogenas, pavojingos jo dulkės; nerekomenduojama vartoti kaip statybinę medžiagą.
asbestas
Asbestas susidaro regioninio metamorfizmo, hidroterminių, kontaktinių metasomatinių procesų metu ultrabazinėse, bazinėse uolienose, dolomite, dolomitizuotoje klintyje. Slūgso gyslomis, lęšiais. Didžiausi telkiniai: Kanadoje, Pietų Afrikos Respublikoje, Rusijoje, Zimbabvėje; be to, asbesto yra Brazilijoje, Graikijoje, Italijoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose, Kazachijoje, Kinijoje. Dar asbesto pramonė.
2856
Citata
Nors buvo dedamos visos pastangos laikytis citavimo stiliaus taisyklių, gali pasitaikyti tam tikrų neatitikimų. Jei turite klausimų, prašome vadovautis atitinkamu stiliaus vadovu arba kitais šaltiniais.