Atargãtis, semitų vaisingumo, žemės ir gyvenimo deivė; dievų, žmonių ir gamtos motina. 7–6 a. prieš Kristų Atargatei priskirtos Anat ir Astartės funkcijos. Atargatės kultas paplito Mesopotamijoje, Artimuosiuose Rytuose, Europoje (Graikijoje, Makedonijoje, Romos imperijos provincijose). Kulto svarbiausias centras – Hierapolis (Finikija). Į jame esančią šventyklą galėjo įeiti tik nedaugelis žynių. Greta buvo ežeras su šventosiomis žuvimis. Vykdavo iškilmingos procesijos. Kultas orgijų pobūdžio. Atargatis vaizduojama kaip javų pėdas arba žuvis, Askalonoje (Palestina) – kaip sirena. Helenizmo laikais tapatinta su Afrodite. Atargatės kultas sunyko 3 amžiuje.
Atargatis (datuojama apie 100 m., Jordanijos archeologijos muziejus, Amanas)
548
Citata
Nors buvo dedamos visos pastangos laikytis citavimo stiliaus taisyklių, gali pasitaikyti tam tikrų neatitikimų. Jei turite klausimų, prašome vadovautis atitinkamu stiliaus vadovu arba kitais šaltiniais.