atemãtiniai veiksmãžodžiai (a… + tema), kamiengalio balsio neturintys veiksmažodžiai. Juos asmenuojant galūnės dedamos tiesiog prie šaknies. Senovės indoeuropiečių kalbose atematiniai veiksmažodžiai buvo atskira veiksmažodžių grupė. Lietuvių kalbõs, kaip ir daugelio giminiškų kalbų, atematiniai veiksmažodžiai turėjo savitas galūnes: vns. 1 asmuo ‑mi, vns. 2 asmuo ‑si; vns. ir dgs. 3 asmuo ‑ti. Kai kurių veiksmažodžių (ypač bti ir dúoti) atematinis asmenavimas gerai išlikęs 16–17 a. raštuose (esamojo laiko vns. es‑m, dúo‑mi <*dúod‑mi; es‑ <*es‑si, dúo‑si <*dúod‑si; ẽs‑ti, dúos‑ti <*dúod‑ti; dgs. ẽs‑me, dúo‑me <*dúod‑me; ẽs‑te, dúos‑te < *dúod‑te). Dabartinėje lietuvių kalboje (ir kitose indoeuropiečių kalbose) dauguma atematinių veiksmažodžių jau yra gavę balsinių (tematinių) kamienų formas, t. y. virtę tematiniais veiksmažodžiais (asmenavimas), bet tebevartojamos 3 asmens atematinės formos: ẽsti (pagrečiui su bna, bva), kniẽti, skaũsti, kósti (pagrečiui su skaũda, kósėja), niẽžti, pešti, sniẽgti (pagrečiui su sniñga). Lietuvių kalbos tarmėse atematinių veiksmažodžių 3 asmens formų išlikę daugiau (miẽgti, pléišti, švnkti, liẽkti ir kiti).
2352
Citata
Nors buvo dedamos visos pastangos laikytis citavimo stiliaus taisyklių, gali pasitaikyti tam tikrų neatitikimų. Jei turite klausimų, prašome vadovautis atitinkamu stiliaus vadovu arba kitais šaltiniais.