atliek tvakymas, nuo žmogaus veiklos atlikusių medžiagų (atliekų) surinkimas, pervežimas, apdorojimas, perdirbimas ar pašalinimas dėl pavojaus sveikatai, estetinių ir kitų priežasčių. Tvarkant atliekas siekiama išvengti žmogui ir aplinkai neigiamo poveikio, susijusio su oro, vandens ir dirvožemio užterštumu, klimato kaita, išteklių eikvojimu, gyvenamajai ir darbo aplinkai skirtos erdvės užėmimu ar kitomis neigiamomis pasekmėmis.
atliekos
Ilgą laiką atliekų tvarkymas buvo visiškai nekontroliuojamas ir nereglamentuojamas procesas, tačiau 20 a. antroje pusėje ekonomiškai stipriose šalyse tai tapo neatskiriama ir būtina aplinkos apsaugos politikos, tvariosios plėtros bei žiedinės ekonomikos dalimi ir yra reglamentuojamas įstatymais bei įvairiais vyriausybių potvarkiais. Pagrindiniai Europos Sąjungoje ir Lietuvoje atliekų tvarkymą reglamentuojantys dokumentai yra Europos Parlamento ir Europos Tarybos direktyva Dėl atliekų ir Lietuvos atliekų tvarkymo įstatymas (priimtas 1998, vėliau daug kartų keistas). Šie dokumentai nėra taikomi dujų išmetimui į atmosferą, nuotekoms, žemei, neužterštam dirvožemiui, radioaktyviosioms atliekoms, nebetinkamiems naudoti sprogmenims, srutoms, šiaudams ir kitoms nepavojingoms žemės ūkio ar miškininkystės gamtinėms medžiagoms.
Atliekų tvarkymo sistema apima atliekų susidarymą, atliekų surinkimą ir transportavimą, atliekų apdorojimą ir medžiagų atskyrimą (atgavimą), apdorotų atliekų panaudojimą, perdirbimą ir šalinimą.
Atliekų grupės
Ūkinė veikla (gamyba, energetika, žemės ūkis, paslaugų sektorius) ir namų ūkiai (kasdienis produktų vartojimas) yra du pagrindiniai atliekų susidarymo šaltiniai. Pagal tai, kokiose konkrečiai veiklose susidaro atliekos, direktyva jas skirsto į 20 grupių. Kiekviena toms grupėms priklausanti atlieka yra žymima šešiaženkliu kodu, kurio pirmas skaitmuo atitinka grupės numerį (pvz., mišrios komunalinės atliekos, priklausančios 20-ai grupei, yra žymimos kodu 20 03 01). Ypatinga yra 19-a atliekų grupė, apimanti atliekų tvarkymo įrenginiais (rūšiavimo, kompostavimo, mechaninio biologinio apdorojimo, deginimo ir kiti įrenginiai) apdorotas atliekas. Atliekų klasifikacijai pagal medžiagų savybes naudojami Europos Parlamento ir Europos Tarybos reglamente Dėl atliekų statistikos nustatyti keturženkliai statistiniai kodai (pvz., plastikinių pakuočių atliekų statistinis kodas yra 07.41, kur 07 reiškia nemetalinių atliekų statistinę grupę). Pagal atliekų medžiagines savybes ir yra parenkami jų tvarkymo būdai.
supresuotos plastiko atliekos
Plačiąja prasme pagal susidarymo sritis skiriamos 3 atliekų grupės: komunalinės atliekos, gamybos ir paslaugų sferos atliekos, žemės ūkio atliekos. Svarbiausios šių atliekų sudėtinės dalys yra: popierius, plastikai, mediena, tekstilė, kitos degios atliekos, metalas, stiklas, kitos nedegios atliekos (betonas, keramika, akmenys), didelių gabaritų atliekos (daugiausia naudojimui nebetinkami baldai), elektros ir elektronikos atliekos bei kitos atliekos. Ypatingą vietą atliekų klasifikacijoje užima pakuočių atliekos (dažniausiai popieriaus, plastiko, metalo, stiklo, rečiau medienos ir tekstilės), pavojingos atliekos (naftos produktai, įvairių cheminių medžiagų liekanos, asbesto, medicininės atliekos) ir biologiškai skaidžios atliekos (maisto, žaliosios atliekos, iš dalies ir popierius, mediena, tekstilė).
Priemonės, kuriomis yra mažinamas atliekų susidarymas bei pavojingų medžiagų kiekis jose, yra vadinamos atliekų prevencija. Ji gali būti vykdoma tobulinant gamybos procesą mažesnio žaliavų ir pavojingų medžiagų naudojimo linkme, saikingai vartojant pagamintus produktus, dažniau pasirenkant daugkartinio naudojimo produktus (pvz., maišelius ir indus), atliekant panaudotų produktų (pvz., prietaisų, drabužių, avalynės) remontą, nenorimus, bet tinkamus naudoti produktus perduodant kitam naudotojui arba pritaikant juos kitokiai paskirčiai.
Surinkimas ir transportavimas
Komunalinės atliekos yra surenkamos prie gyvenamųjų patalpų pastatytuose arba įrengtuose konteineriuose. Yra skiriami konteineriai mišrioms ir atskirai surenkamoms atliekoms (popieriui, stiklui, metalui, plastikui, tekstilei, maisto atliekoms). Didžiosios (didelių gabaritų), elektros ir elektronikos įrangos, žaliosios ir pavojingos atliekos dažniausiai pačių gyventojų ir įmonių yra pristatomos į artimiausias surinkimo aikšteles. Gamybos ir paslaugų įmonėse (įskaitant ir medicinos įstaigas) susidarančios atliekos yra surenkamos specialiose talpose (atsižvelgiant į atliekų savybes ir pavojingumą) ir iki išvežimo laikomos specialiai tam skirtose vietose. Nuo surinkimo iki apdorojimo vietos atliekos yra vežamos specialiomis transporto priemonėmis, sudaromi išvežimo grafikai.
atliekų surinkimo konteineriai (Gdanskas)
Apdorojimas
Atliekos apdorojamos siekiant jas paruošti tolesniam panaudojimui, perdirbimui ir (arba) šalinimui. Iš pradžių atliekos išrūšiuojamos ir mechaniškai apdorojamos. Mišrios, iš skirtingų medžiagų sudarytos atliekos dažniausiai yra rūšiuojamos rankiniu arba mechaniniu būdu. Taip atskiriami metalai, įvairios spalvos stiklas, įvairūs plastikai, popierius, tekstilė. Mechaninio rūšiavimo metu vykdomi šie technologiniai procesai: sijojimas (skirtingų dydžių atliekoms atskirti), aerodinaminis ir flotacinis atskyrimas (lengvesnės atliekos atskiriamos nuo sunkesnių), magnetinis atskyrimas (atskiriamos juodųjų metalų atliekos), atskyrimas sūkurinės srovės metodu (atskiriamos spalvotųjų metalų atliekos), optinis atskyrimas (atskiriama įvairių rūšių stiklas ir plastikai).
Prieš mechaninį rūšiavimą atliekos dažnai yra papildomai mechaniškai pasmulkinamos, o naudoti prietaisai, transporto priemonės ir baldai išmontuojami į atskiras dalis, kurios toliau mechaniškai apdorojamos ir rūšiuojamos. Po mechaninio apdorojimo dalis atliekų tampa tinkamos toliau naudoti, perdirbti ar šalinti, kitos atliekos gali būti toliau apdorojamos fiziniais, cheminiais, biologiniais ir terminiais metodais.
Fiziniai atliekų apdorojimo būdai yra įvairūs, pvz., galimas atliekų distiliavimas iš tirpiklių vėl gaunant naudoti tinkamus tirpiklius arba vertingų medžiagų ekstrakcija iš atliekų naudojant įvairius tirpiklius. Cheminis apdorojimo būdas daugiausia naudojamas apdorojant pavojingas atliekas – neutralizuojamos ir stabilizuojamos jose esančios pavojingos medžiagos. Cheminiu būdu t. p. gali būti atskiriamos ir vertingos medžiagos, pvz., retieji metalai iš elektronikos komponentų.
Biologinis apdorojimas vyksta dalyvaujant mikroorganizmams (bakterijoms, grybams) ir naudojamas biologiškai skaidžių atliekų (maisto, žaliųjų atliekų, nuotekų dumblo) organinei daliai suardyti. Procesas gali būti vykdomas tiek atviroje erdvėje (pvz., žaliųjų atliekų kompostavimas kaupuose), tiek uždaruoju būdu (aerobinis kompostavimas tuneliuose, anaerobinis pūdymas specialiuose reaktoriuose išgaunant biologines dujas). Individualiuose namuose susidarančios žaliosios ir maisto atliekos neretai yra kompostuojamos specialiuose konteineriuose. Aerobinio apdorojimo metu organinė atliekų dalis oksiduojama iki anglies dioksido ir vandens, kita dalis tampa humusu. Anaerobinis apdorojimas atliekamas nesant oro (deguonies), pagrindinis produktas yra energijos gamybai naudojamos biologinės dujos (metano ir anglies dioksido mišinys su kai kuriomis priemaišomis) ir perkoliatas (skystas anaerobinio apdorojimo likutis), kuris papildomai dar stabilizuojamas aerobiniu būdu.
komposto sandėliavimo aikštelė
Mišrioms komunalinėms atliekoms apdoroti yra plačiai taikomas mechaninis biologinis apdorojimo būdas. Jį taikant biologiškai skaidri smulkesnė frakcija yra atsijojama nuo stambesnės frakcijos, iš pastarosios išskiriami metalai ir lengvos degios frakcijos, o smulkesnioji frakcija yra apdorojama aerobiniu arba anaerobiniu būdu.
terminio apdorojimo būdas dažniausiai vykdomas deginant atliekas – taip išgaunama šiluminė ir elektros energija
Terminio apdorojimo būdu atliekos dažniausiai deginamos – taip išgaunama šiluminė ir elektros energija. Šis būdas taikomas, kai atliekos nėra tinkamos perdirbti ar kitaip panaudoti, nors sutrikus atliekų perdirbimo procesui deginimas gaminant energiją gali būti laikina išeitis. Komunalinių ir pramoninių nepavojingų atliekų degiosios frakcijos (neperdirbamas popierius, plastikai, tekstilė, mediena) paprastai yra sudeginamos judančio ardyno krosnyse, panaudotos padangos – cemento krosnyse, pavojingos atliekos – besisukančiose krosnyse. Papildomai apdorotos degios atliekos yra vadinamos kietuoju atgautuoju kuru ir yra panaudojamos toje pačioje cemento pramonėje arba pirolizuojamos (pirolizė), išgaunant į naftos produktus panašius junginius. Šiuolaikiniuose atliekų deginimo įrenginiuose yra užtikrinama deginimui reikalinga temperatūra (nepavojingoms atliekoms – mažiausiai 850 oC, pavojingoms – 1100 oC) ir efektyvus dūmų valymas, todėl šie įrenginiai aplinkai ir žmogui pavojaus nekelia.
Terminio apdorojimo metu susidarančios dūmų valymo liekanos turi santykinai dideles sunkiųjų metalų ir toksiškų organinių junginių koncentracijas, todėl yra chemiškai stabilizuojamos. Deginti atliekas laužuose, namų krosnyse ir tam nepritaikytuose pramoniniuose įrenginiuose yra draudžiama. Vis dėlto atliekų deginimas dažnai tampa politinių spekuliacijų objektu prisidengiant galimomis neigiamomis pasekmėmis aplinkai. Be to, kai kuriose ekonomiškai silpnose šalyse atliekos dažnai yra deginamos atvirose vietose ir tam nepritaikytuose įrenginiuose.
Perdirbimas ir panaudojimas
Daugelis įvairiais būdais apdorotų atliekų (pvz., išrūšiuoti ir susmulkinti plastikai, popierius, stiklas, betonas, metalai, tekstilė, guma) yra tinkamos perdirbti į įvairius produktus. Biologinio apdorojimo būdu gautas kompostas panaudojamas žemės ūkyje, o jei būna netinkamos kokybės – sąvartynams perdengti. Terminio apdorojimo metu pakuroje susidarantys nepavojingų atliekų pelenai papildomai apdorojami mechaniškai, atskiriant metalus, ir toliau naudojami perdengiant sąvartynus arba tiesiant kelius.
Atliekų sąvartynai
Apdorotos, bet perdirbimui ar kitokiam panaudojimui netinkamos atliekos yra kaupiamos specialios paskirties sąvartynuose. Labiausiai paplitę komunalinių, statybinių ir pavojingų atliekų sąvartynai. Ekonomiškai stipriose šalyse sąvartynuose kaupiamos tik mechaniškai, biologiškai ar termiškai apdorotos atliekos, kai jų neįmanoma toliau perdirbti ir panaudoti gaminant energiją. Tačiau dar gana neseniai, kai atliekų apdorojimas, perdirbimas ir deginimas dar nebuvo vykdomas, praktiškai visos atliekos buvo kaupiamos sąvartynuose, todėl seni sąvartynai yra potencialiūs aplinkos taršos šaltiniai.
Šiuolaikiniuose sąvartynuose, tiek juos eksploatuojant, tiek ir uždarius, yra užtikrinama apsauga ir susidarančio filtrato bei išsiskiriančių dujų kontrolė (jų išskyrimo priežastis – anksčiau pašalintų biologiškai skaidžių atliekų skilimas anaerobinėmis sąlygomis). Sąvartyno dujų surinkimas tapo svarbia šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų kontrolės priemone. Sąvartynų dujose esant didesnei metano koncentracijai jos yra surenkamos energijos gamybos tikslais. Net ir sumažėjus metano koncentracijai jo išskyrimas turi įtakos šiltnamio efektui, todėl vienas iš techninių šio klausimo sprendimų yra sąvartynų aeravimas. Perspektyvi yra sąvartynų kasyba – taip galima atgauti juose sukauptas perdirbimui ir energijos gamybai tinkamas medžiagas. Vis dėlto ekonomiškai silpnose šalyse atliekų šalinimas sąvartynuose ir toliau yra pagrindinis atliekų tvarkymo būdas.
Atliekų tvarkymo prioritetai
Stengiamasi parinkti tokius atliekų tvarkymo būdus, kurie turėtų mažiausią poveikį aplinkai ir leistų taupyti gamtos išteklius. Todėl svarbiausi yra šie susiję procesai: atliekų vengimas, mažinimas ir pakartotinis panaudojimas. Kiek mažiau svarbus atliekų tvarkymo prioritetas yra atliekų perdirbimas ir medžiagų atgavimas, nes vykdant šiuos procesus sumažėja gamtinių išteklių naudojimas, tačiau perdirbimo ir medžiagų atgavimo procesams yra reikalinga energija, todėl poveikis aplinkai yra didesnis nei tiesiog vengiant atliekų.
Atliekų panaudojimas energijai gauti yra dar mažiau svarbus atliekų tvarkymo prioritetas, nes energijai gauti gali būti naudojamos ir perdirbti tinkamos (leistina deginti tik perdirbti netinkamas atliekas) medžiagos, be to, ir deginant į aplinką patenka teršalų.
Mažiausiai svarbus atliekų tvarkymo prioritetas yra atliekų kaupimas sąvartynuose – taip gali būti tvarkomos tik perdirbimui bei energijai gamybai netinkamos bei stabilizuotos ir pavojaus aplinkai nekeliančios atliekos.
3262