atsiskyrėlis

atsiskýrėlis, anachorètas (gr. anachōrētēs – atsiskyrėlis), eremtas (gr. erēmitēs < erēmos – vienišas), žmogus dėl religinių įsitikinimų atsiskyręs nuo visuomenės. Atsiskyrėlis praktikuoja griežtą askezę. Paplitę tarp budistų, daoistų, hinduistų, žydų. Krikščionių atsiskyrėlių atsirado 3–4 a.; daugiausia gyveno Egipto, Libijos dykumose. Pirmasis buvo Paulius Tebietis. Šv. Antanas Didysis siekė, kad atsiribojimas nuo visuomenės taptų vienu Bažnyčią formuojančių veiksnių, buvo pirmųjų vienuolijų kūrėjas. Vėliau Bažnyčia priėmė atsiskyrėlių praktikuojamą askezę kaip vieną meilės Dievui įrodymų. Pagal Vakarų Bažnyčios tradiciją atsiskyrėliai vadinami eremitais, Rytų – anachoretais. Atsiskyrėliškas gyvenimo būdas laikomas asketiškos vienuoliškos gyvensenos pradžia, jos principu formavosi vienuolijos (kartūzai, kamalduliai). Katalikų Bažnyčia sunormino ir vienuolijų, kaip bendruomenių, veiklą.