atžindai

atžinda, atžindulia, senovės lietuvių tikėjime – žmonės, turį blogas akis. Tikėta, kad jų nužiūrėtas žmogus, gyvulys ar augalas suserga, sunyksta ir miršta. Dar 20 a. pr. magiška atžindų akių jėga buvo tikima visoje Lietuvoje. Klaipėdos krašte manyta, kad atžindais tampa kūdikiai, motinos kartą nujunkyti, paskui vėl pradėti žindyti, ypač po saulėlydžio. Kad atžindai nenužiūrėtų, jaunų gyvulių niekam nerodydavo, kitus – apsmilkydavo. Nužiūrėtą žmogų ar gyvulį apsmilkydavo kerėtžolėmis, apiprausdavo šlapimu. Tikėta, kad žmones nuo nužiūrėjimo saugo įsmeigta adata, česnakas, špyga kišenėje.