Leskien August (Augustas Leskýnas) 1840 07 08Kylis 1916 09 20Leipcigas, vokiečių kalbininkas, slavistas, baltistas. Kalbotyros krypties jaunagramatikių vienas kūrėjų. Dr. (1864). Peterburgo mokslo akademijos narys korespondentas (1876), Prūsijos mokslų akademijos narys (1900), Lietuvių mokslo draugijos garbės narys (1907).
Išsilavinimas ir pedagoginė veikla
1860–64 Kylio ir Leipcigo universitetuose studijavo klasikinę filologiją, 1866–67 Jenos universitete – slavistiką ir baltistiką (A. Schleicherio mokinys). 1867–69 dėstė Göttingeno universitete. 1869 Jenos universiteto profesorius. 1870 pradėjo vadovauti pirmajai Vokietijoje Slavistikos katedrai Leipcigo universitete (19 a. pabaigoje–20 a. pradžioje Leipcigo universitetas tapo vienu svarbiausiu indoeuroipiečių kalbotyros, t. p. baltistikos ir lituanistikos, tyrinėjimo centrų; lietuvių kalbą A. Leskienas jame dėstė beveik visą savo pedagoginės veiklos laikotarpį). Tyrinėjo senąją bažnytinę slavų kalbą, kitas slavų kalbas, baltų ir slavų kalbų istorinės gramatikos, lyginamosios kalbotyros problemas.
August Leskien
Svarbiausi veikalai
Svarbiausi slavistikos veikalai: Senosios bulgarų (senosios bažnytinės slavų) kalbos vadovas (Handbuch der altbulgarischen (altkirchenslavischen) Sprache 1871 91969), Senosios bulgarų (senosios bažnytinės slavų) kalbos gramatika (Grammatik der altbulgarischen (altkirchenslavischen) Sprache 1909 21920), Serbų–kroatų kalbos gramatika (Grammatik der serbokroatischen Sprache 1914 21976).
Veikale Slavų–lietuvių ir germanų kalbų linksniavimas (Die Declination im Slavisch-Litauischen und Germanischen 1876) bandė suderinti A. Schleicherio genealoginio kalbų medžio ir J. Schmidto bangų teorijas, nustatė garsų kitimo dėsningumą. 1881 straipsnyje Kiekybės santykiai lietuvių kalbos žodžio gale (Die Quantitätsverhältnisse im Auslaut des Litauischen) suformulavo vadinamąjį Leskieno dėsnį. A. Leskieno knyga Lietuvių kalbos žodžių šaknies kaita (Der Ablaut der Wurzelsilben im Litauischen 1884) – pirmoji lituanistikos istorijoje monografija, skirta vienai svarbiai lietuvių kalbos istorinės gramatikos problemai.
Svarbiausias lituanistikos veikalas – Lietuvių kalbos žodžių daryba (Die Bildung der Nomina im Litauischen 1891). Parašė studiją apie lietuvių kalbos ištiktukus (Schallnachahmungen und Schallverba im Litauischen, išsp. 1902–03). Iš A. Leskieno Lietuvių kalbos skaitinių (Litauisches Lesebuch, išleista 1919) lietuvių kalbos mokėsi daugelis užsienio indoeuropeistų. Su K. F. Chr. Brugmannu parengtoje knygoje Lietuvių liaudies dainos ir pasakos iš Prūsų ir Rusijos Lietuvos (Litauische Volkslieder und Märchen aus dem Preussischen und dem Russischen Litauen 1882) paskelbė 1880 Vilkyškių apylinkėse paties užrašytas lietuvių liaudies dainas ir pasakas, nagrinėjo dainų eilėdarą.
Žymesni mokiniai
Skatino tyrinėti baltistiką savo mokinius: A. Brücknerį, E. Bernekerį, A. Doričių, E. Fraenkelį, J. Otrębskį, J. Rozwadowskį, F. de Saussure’ą, F. Spechtą, E. Volterį ir kitus.
2069