Šenoa August (Augustas Šènoa) 1838 11 14Zagrebas 1881 12 13Zagrebas, kroatų rašytojas. Pasirašinėjo įvairiais slapyvardžiais (Veljko Rabačević, Petrica Kerempuh). 1857–65 studijavo teisę Zagrebe ir Prahoje (nebaigė). 1865 Vienoje redagavo žurnalus Glasonoša, Slawische Blätter. 1866 grįžo į Zagrebą, dirbo žurnale Pozor, notaru. 1870–73 buvo Kroatų žemės teatro meninis vedėjas ir dramaturgas, 1874–81 literatūros žurnalo Vijenac redaktorius, nuo 1877 literatūrinės draugijos Matica hrvatska pirmininko pavaduotojas. A. Šenoa yra šiuolaikinio feljetono pradininkas kroatų literatūroje (feljetonų serija Zagrebo eskizai / Zagrebulje publikuota žurnale Praški listovi 1866–67, 1877, 1879–80, juose vaizduojama Zagrebo kasdienybė). Istoriniams romanams (Juvelyro auksas / Zlatarovo zlato 1871, Saugokis Senjo rankos / Čuvaj se senjske ruke 1875, Valstiečių sukilimas / Seljačka buna 1877, Diogenas / Diogenes 1878, Priesaika / Kletva 1880–81, nebaigtas) būdinga romantizmo poetika, personažų gausa, išplėtoti, įdomūs siužetai. Sukūrė komediją Ljubica (1866, pastatyta 1868), parašė eiliuotų (dažniausiai 8 ir 10 pėdų eilėmis, rimuotų) istorinių kūrinių (Venecijos žlugimas / Propast Venecije, Petaras Svačičius / Petar Svačić, Prekiautojai slyvomis / Šljivari, Neretvos Anka / Anka Neretvanka), kūrinių folkloro motyvais (Dievo drobulėlė / Božja plahtica, Akmeniniai piršliai / Kameni svatovi, Maro namai / Kugina kuća, Batsiuvys ir velnias / Postolar i vrag). A. Šenoa apsakymuose ir romanuose Jaunasis ponas (Mladi gospodin 1875), Elgeta Lukas (Prosjak Luka), Vladimiras (abu 1879), Branka (1881) vyrauja kasdienio gyvenimo, socialinės, politinės, etinės temos, būdinga detalūs siužetai, išplėtoti personažų psichologiniai charakteriai.
2613