aukšliãvarpis (Verpa), aukšliagrybūnų (Ascomycota) skyriaus, ausūniečių (Pezizales) eilės, briedžiukinių (Morchellaceae) šeimos grybų gentis. 9 rūšys. Plačiai paplitę pasaulyje.
pirštuotasis aukšliavarpis
Vaisiakūniai (apoteciai) vidutinio dydžio arba stambūs (iki 20 cm aukščio), diferencijuoti į kepurėlę ir kotą, vienmečiai. Kepurėlė varpelio, kūgio, pusrutulio ar cilindro formos, viršūnė priaugusi prie koto, apatinis kraštas laisvas, išorinis paviršius lygus arba raukšlėtas, padengtas rudu himeniu, kuriame susidaro aukšliai su bespalvėmis ar gelsvomis aukšliasporėmis. Kotas cilindrinis, tuščiaviduris, balsvas arba rusvas, kartais su rudais dryželiais. Saprotrofiniai arba mikoriziniai grybai. Auga ant dirvožemio, miškuose, krūmynuose, pievose, soduose. Vaisiakūniai valgomi tik nuvirus. Lietuvoje žinomos 2 rūšys. Bohemiškasis aukšliavarpis (Verpa bohemica) retas, vaisiakūnius formuoja pavasarį, miškuose, šalia lapuočių medžių, ypač drebulių. Pirštuotasis aukšliavarpis (Verpa conica) retas, vaisiakūnius formuoja pavasarį, miškuose, pievose arba soduose. Abi rūšys saugomos, įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą (2021).
pirštuotasis aukšliavarpis
1989
Citata
Nors buvo dedamos visos pastangos laikytis citavimo stiliaus taisyklių, gali pasitaikyti tam tikrų neatitikimų. Jei turite klausimų, prašome vadovautis atitinkamu stiliaus vadovu arba kitais šaltiniais.