aũkuras, aukojimų vieta. Senųjų religijų aukurai dažniausiai buvo pakylos formos statinys (laiptuota piramidė), kurio viršuje buvo aukojamos aukos, deginama šventa ugnis. Senovės baltų tikėjime aukuro funkcijas atliko alkuose buvę kulto įrenginiai – šventos ugnies vietos, apeiginiai akmenys, šventi šaltiniai ir kita. Lietuvoje gausu padavimų apie Rambyno akmenį – aukurą, kuris 1811 buvo suskaldytas, vėliau pastatytas dirbtinis. Manoma, aukuro terminą pirmą kartą pavartojo S. Daukantas.
1344
Citata
Nors buvo dedamos visos pastangos laikytis citavimo stiliaus taisyklių, gali pasitaikyti tam tikrų neatitikimų. Jei turite klausimų, prašome vadovautis atitinkamu stiliaus vadovu arba kitais šaltiniais.