aulakogènas (gr. aulax, kilm. aulakos – vaga + genos – kilmė, atsiradimas), didelė pailga Žemės plutos struktūra platformoje; palaidotas grabenas. Aulakogeno ilgis iki kelių tūkstančių, plotis – keliasdešimt, gylis iki 10 km. Susidaro rifto vietoje, jam praradus tektoninį aktyvumą. Jame slūgso horizontalūs arba kiek raukšlėti vulkaninių ir nuosėdinių uolienų sluoksniai. Pavyzdys – Dniepro–Doneco aulakogenas. Terminą 1960 sukūrė rusų geologas N. Šatskis.
2271
Citata
Nors buvo dedamos visos pastangos laikytis citavimo stiliaus taisyklių, gali pasitaikyti tam tikrų neatitikimų. Jei turite klausimų, prašome vadovautis atitinkamu stiliaus vadovu arba kitais šaltiniais.